Sporto švente tapęs renginys vyko pačiame sostinės centre, greta netoli Upės gatvės esančios malūnsparnių nusileidimo aikštelės.
Iš pradžių prie starto linijos stojo jauniausieji renginio dalyviai – kelios dešimtys 4-6 metų vaikų. Skirtingai nuo klasikinio triatlono, šie vietoj plaukimo teturėjo susišlapinti veiduką, vėliau dviračiais, balansiniais dviratukais arba paspirtukais įveikti 2,5 km ir varžybas užbaigti 500 m bėgimu.
Daugeliui jų tai buvo debiutas tokio triatlono varžybose, pirmasis medalis ir puiki, netradicinė vakaro pramoga.
Po vaikų finišo Neries upėje prie startą žyminčių plūdurų rikiavosi moterų triatlono dalyvės. Neryje damos bei estafečių komandų dalyviai turėjo nuplaukti 100 m, vėliau dviračiu Upės gatve įveikti 5 km bei pakrante nubėgti 1,5 km.
Savo klasę įrodė kylanti šalies triatlono žvaigždutė, Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtoja Unė Narkūnaitė, kuri šiuos nuotolius įveikė per 15 min. 35 sek. bei užtikrintai iškovojo pirmą vietą. Po finišo ji pripažino, jog šis vakarinis startas jai tapo gera pramoga ir smagia treniruote.
Dėl kitų prizinių pozicijų vyko kur kas atkaklesnė ir nenuspėjama kova. Rūta Cimarmanaitė nebuvo favoritė plaukimo rungtyje ir iš vandens lipo į priekį praleidusi dvi dešimtis dalyvių, tačiau geras rezultatas dviračių rungtyje leido jai didžiąją dalį konkurenčių pavyti, o bėgimo rungtyje ji nusileido tik pergalę iškovojusiai U. Narkūnaitei bei bendroje įskaitoje užėmė 2-ą vietą (16:54 min.).
„Labai norėjau, jog renginyje dalyvautų kuo daugiau moterų, tad nusprendžiau prisijungti pati ir paskatinti kitas – ypač dar nebandžiusias, nes šiame triatlone distancijos buvo įveikiamos visoms.
Taip gera matyti tokį būrį puikiai nusiteikusių moterų, jautėsi, kad susirinkome į šventę, o ne į varžybas“, – po finišo gera nuotaika spinduliavo antrą vietą užėmusi R. Cimarmanaitė.
Anot jos, moterų triatlone nėra jokio diskomforto, kad kažko nemoki ar kažkur nesi stipri.
„Štai, aš dar nemoku plaukti krauliu, o tik varlyte, ir tarp moterų dėl to nesijaučiu blogai. Viena iš labiausiai įsimintinų renginio akimirkų – belaukiant starto Neryje visos buvome priverstos susikabinti, kad tik srovė nenuneštų į trasą anksčiau negu reikia. Tokiu momentu apima jausmas – kokios stiprios esame būdamos kartu ir palaikydamos viena kitą“, – įspūdžiais iš varžybų dalinosi R. Cimarmanaitė.
Vesta Aleliūnienė įprastai ant prizininkių pakylos lipa orientavimosi sporto varžybose, tačiau jau debiutiniame triatlono starte jai pavyko iškovoti 3-ią vietą (16:59 min.).
Po finišo ji prisipažino, jog šią sporto šaką jau prieš gerą penkmetį norėjo išbandyti, tačiau vis nerasdavo tinkamų progų.
„Nesu labai gera plaukikė, o taip pat nuolat reikėdavo ruoštis orientavimosi sporto varžyboms, čempionatams, tad taip niekada iki galo ir nesusikaupiau išbandyti triatlono. Kadangi šį sezoną vis dar atsistatinėju po kojos traumos, nesitreniruoju pilna jėga, todėl šie metai yra puiki proga išbandyti naujus dalykus.
Taip ir kilo idėja išmėginti savo jėgas triatlone, o šis „Moterų triatlonas“ buvo puiki proga. Trumpos, greitos distancijos, vien tik moterys, geras oras, toks vienas didelis vakarėlis“, – džiaugėsi V. Aleliūnienė.
Ji atskleidė, jog prieš varžybas labiausiai bijojo plaukimo. „Išlipau kažkur prieš galą, antroje dalyvių pusėje. O tada jau dviračiai ir bėgimas, kur turėjau progą atsigriebti. Šiaip renginys labai patiko! Tikiuosi, tokių bus tik daugiau“, – vylėsi V. Aleliūnienė.
Prieš startą Neryje ne vienos dalyvės akyse buvo galima įžvelgti lengvą nerimą ar nepasitikėjimą savo jėgomis, tačiau po finišo nebuvo tokios, kuri liktų nusivylusi varžybomis tik damų gretose.
Viena tokių triatlono naujokių – Agnė Rimkūnaitė. „Baisiausia buvo startuoti, nes jau buvau pamiršusi tą varžybų jauduliuką ir kaip stipriai jis gali paveikti prieš pirmą startą, kaip su juo susitvarkyti.
Žinojau, kad man bus sunku plaukti, draugas patarė neperspausti, išlipau iš vandens būdama 51-ta. Pirmame tranzite neskubėjau, nenorėjau ko nors pamiršti. Nesijaudinau, jog priekyje manęs visai nemažai dalyvių, nes žinojau, kad su dviračiu galiu pavyti ir pabandyti aplenkti ne vieną konkurentę.
Tai tą ir pavyko padaryti, prieš bėgimą pakilau į 14-ą poziciją. Bėgau ramiai, sau patogiu tempu, kai jau pamačiau, kad finišas arti, pradėjau didinti tempą, spėjau pavyti vieną merginą.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad trasoje man sekėsi tikrai gerai, turint omeny, kad šioms varžyboms visiškai nesiruošiau. Nuotaikos po finišo – labai geros, džiaugiuosi, kad išdrįsau dalyvauti ir finišavau. Kai su draugu pasižiūrėjome į rezultatus, dar labiau nuotaika pakilo, užėmiau 18-ą vietą“, – emocijų neslėpė debiutantė.
Ji neatmetė galimybės ateityje dar kartą stoti prie triatlono starto linijos. „Jau seniau su draugu esame kalbėję, jog man reikėtų grįžti vėl į sportą, dėl savęs dalyvauti varžybose, nes iki studijų universitete sportavau 10 metų. Kitais metais, manau, tikrai vėl dalyvausiu naktiniame moterų triatlone“, – po debiutinio starto vylėsi A. Rimkūnaitė.
Pirmas, bet ne paskutinis moterų triatlonas
„Kaip ir dalyvėms prieš startą, taip ir organizatoriams buvo nerimo prieš renginį, ar jis sudomins moteris, ar pavyks.
Tačiau trečiadienio vakaras atskleidė, jog visos baimės neturėjo pagrindo, renginys visomis prasmėmis viršijo lūkesčius“, – džiaugėsi viena renginio organizatorių Agnė Šniukienė.
„Kaip su viena kitos pagalba ir palaikymu moterys išdrįso išbandyti triatloną, taip ir mes, renginio organizatoriai kartu su rėmėjų, partnerių, sostinės savivaldybės palaikymu tikimės ir kitąmet moteris pradžiuginti tokio pobūdžio sporto švente.
Vėl skatinsime ne tik moterų bendrystę, tas geras emocijas, bet sieksime atkreipti dėmesį į moterims aktualius dalykus, pavyzdžiui, būtinybę rūpintis savo sveikata, taip pat turime dar daugiau įdomių idėjų, kurias plačiau viliamės pristatyti ateityje“, – teigė A. Šniukienė.
