Birželio viduryje paaiškėjo galutinis rinktinės įgulų narių sąrašas: Tokijuje vienvietę irkluos Mindaugas Griškonis, moterų porinę dvivietę Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, o į vyrų dvivietę sės Saulius Ritteris su Aurimu Adomavičiumi. Į Tokiją vyks ir Dovydas Nemeravičius. Jis užims vyrų porinės dvivietės atsarginio irkluotojo vietą.
A. Adomavičius ir S. Ritteris – naujai suburta komanda. „Tačiau tai – stiprūs, geri, demonstruojantys neblogą greitį atletai. Pirmiausia turėsime parengti jiems valtį, kad sportininkai patogiai joje jaustųsi, o vėliau turėsime pakankamai laiko „suvienodinti“ irkluotojus, suderinti visą mechanizmą, – vardija K. Keblys. – Ar daug darbo laukia? Kol kas negalime sakyti, kad viskas idealu ir gražu, bet nėra ir didelių problemų. Nebus taikoma filosofija kardinaliai keisti kažkurio irklavimo techniką. Abu irkluotojai turi labai stiprių savybių, todėl norime, kad jie šiomis savybėmis suartėtų. Ir, svarbiausia, pajustų vienas kitą valtyje.“
Treneris džiaugiasi, kad pirmosios treniruotės parodė, jog sportininkams sekasi tai daryti.
„Valtyje turime du yrininkus, Sauliui tenka naujas amplua – sėdėti už nugaros. Tai jam didelis iššūkis, bet Saulius – labai aukšto meistriškumo sportininkas ir matome, kaip jam pavyksta taikytis prie esamos situacijos. Jis ir toliau demonstruoja savo gebėjimus, juk ne veltui jis ne kartą buvo vienas greičiausių pasaulio irkluotojų“, – primena K. Keblys.
Prabilęs apie atsarginį D. Nemeravičių treneris prisiminė skaudžią pamoką, kurią teko išmokti per porinės keturvietės atranką į olimpines žaidynes.
„Vienu metu turėjome penkis žmones, vėliau liko keturi, kurie vyko į atranką. Likus vos kelioms dienoms iki starto atrankos regatoje vienas komandos narys patyrė traumą, bet turėjome suktis. Todėl dabar žinome, kad atsarginis irkluotojas yra lygiai toks pat svarbus. Jo užduotis tikrai sudėtinga ir sunki, nes žaidynėms jis ruošis kaip ir visi. Jis nėra silpnesnis. Dovydas gali puikiai irkluoti tiek su Aurimu, tiek su Sauliumi. Žinome, kad būtent Dovydas su Sauliumi iškovojo kelialapį į Tokiją. Atsarginis visada būna šalia, jis bet kurią akimirką turi būti pasirengęs keisti dėl sveikatos problemų negalintį startuoti sportininką. Galbūt tik atrodo, kad atsarginis – nereikšmingas žmogus, tačiau taip nėra“, – patikina treneris.
Moterų porinė dvivietė į žaidynes vyks be atsarginės sportininkės. „Tai buvo sudėtingas, galbūt neteisingas ir skubotas sprendimas, – pripažįsta K.Keblys. – Buvo svarstoma, kad šalia merginų būtų Viktorija Senkutė. Bet dabar turime, ką turime. Taip, jaunų mergaičių yra, bet tai dar nėra tasai sportinis kalibras. Ir Viktorija nėra tas kalibras, koks Donata su Milda, bet ji – šiek tiek arčiau.“
Irklavimo rinktinė aklimatizuosis lietuviams gerai pažįstamame Hiracukos mieste, su kuriuo LTOK yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį. Treniruočių sąlygos bus ypatingos: sportininkai galės būti tik viešbutyje ir treniruočių bazėse, už pasirodymą kitose vietose, pavyzdžiui, miesto parduotuvėje, grės diskvalifikacija iš žaidynių.
„Į olimpinį kanalą mus įleis tik likus šešioms dienoms iki starto, pirmą dieną bus galima tik pasiimti inventorių, jį reguliuoti, tačiau irkluoti nebus leidžiama, – informuoja K.Keblys. – Tai reiškia, kad mes, treneriai, dirbsime kanale, sportininkai dirbs salėje su treniruokliais. Pripažinkime, treniruokliai suteikia visai kitokį pojūtį. Vandens nebuvimas nėra gerai, bet kito pasirinkimo neturėsime.“
Pasak trenerio, situacija nėra labai bloga, svarbiausia, kad sportininkai turės laiko aklimatizacijai.
2019 m. K.Keblys Tokijuje viešėjo su šalies jaunių rinktine. „Irklavome tame pačiame kanale, teko stebėti, kaip sportininkai prisitaiko – startavę septintą dieną visi jautėsi neblogai. Todėl ir šįkart skaičiavome, kiek laiko prireiks aklimatizacijai. Žinome, kad bus labai karšta ir drėgna. 35 laipsniai karščio ir 80 proc. drėgmė – gera turkiška pirtis. Paklausite, ar lietuviai sugeba irkluoti tokiomis sąlygomis? Lietuviai viską sugeba. Jiems nebūna blogų sąlygų. Ar šilta, ar šalta – nesvarbu. Tiesiog reikės pakoreguoti apšilimus, dar kelias smulkmenas“, – sako treneris.
Su sportininkais į olimpines žaidynes vyks trys treneriai: pats K. Keblys, M. Griškonio treneris Robertas Tamulevičius ir su moterų porine besidarbuojantis Virgaudas Leknickas. Komandos vadovu paskirtas Egidijus Balčiūnas.
K. Keblys prieš penkerius metus į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes vyko kaip moterų porinės dvivietės treneris. Tuomet M. Valčiukaitė ir D. Karalienė (tada dar Vištartaitė) iškovojo bronzos medalius.
Šįkart į olimpines žaidynes K.Keblys grįžta kaip vyriausiasis rinktinės treneris, dėliojantis vyrų porinės dvivietės niuansus.
K. Keblys prisipažįsta, kad jo darbas su moterų komanda nutrūko tada, kai Donata sustabdė sportinę karjerą. Treneris buvo paskirtas dirbti su jaunių ir jaunimo rinktine, o vėliau Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis bei sportininkai išreiškė norą, kad K.Keblys imtų treniruoti vyrų porinę keturvietę.
„Tuo metu įgula buvo visiškame dugne. Buvo tikslas prikelti ją olimpinei atrankai. Mes tą ir darėme. Kelialapio neiškovojome. Komanda subyrėjo, įvyko atranka į porinę dvivietę. Buvo priimtas sprendimas, kad su vaikinais dirbsiu aš. Netikėtumų per šį ciklą buvo daug, bet esu dėkingas likimui, kad teko darbuotis su jauniais ir jaunimu. Tai suteikė labai daug žinių, – neslepia K. Keblys. – Augau su jaunimu, turėjau laisvės dirbti su metodikomis, buvo laiko eksperimentams. Turėjau puikių mokytojų, tokių kaip Algirdas Arelis. Iki šiol su juo konsultuojamės. Fiziologijos klausimais mane konsultuodavo Juozas Skernevičius. Augau, mokiausi. Keturvietė tapo iššūkiu. Tai buvo tituluoti sportininkai, pasižymintys savais charakteriais. Norėjau pasitikrinti, ar sugebėsiu juos atvesti iki to lygio, kuriame jie buvo. Aš treniravau juos, jie treniravo mane.“
Šį olimpinį ciklą didžiausia staigmena treneriui tapo D. Karalienės sugrįžimas į didįjį sportą. „Neįtikėtina profesionalė, nuolat mąstanti, kaip viską padaryti geriausiai, ieškanti geriausių sprendimų. Ji iš savęs reikalauja labai daug. Pradėjo sportuoti lapkričio mėnesį, o jau kovą gerino asmeninius rekordus. Kiekvieną treniruotę ji kalasi su savimi iš paskutiniųjų – dirba, dirba, dirba, atsigauna ir vėl dirba. Tai yra neįtikėtina“, – stebisi vyriausiasis rinktinės treneris.
Beje, to garbingo prierašo „vyr.“ šalia žodžio „treneris“ K.Keblys visiškai nesureikšmina: „Darbai, prisidėję kartu su prierašu „vyr. treneris“, atėjo laipsniškai, užsikraunant ant pečių vis daugiau organizacinių reikalų. Kas yra vyriausiasis treneris? Tai esi tas pats tu, tik turi daugiau pareigų ir darbų. Olimpinio ciklo vizija buvo paprasta – kiekviena įgula turi savo trenerį. Anksčiau viskas buvo šiek tiek kitaip. Man teko koordinuoti visą rinktinės darbą, bet turėjau ir savo įgulą, su kuria dirbau. Ypatingo jausmo dėl to „vyr.“ nejaučiu, tiesiog žinau, kas, kaip ir kur. Pasikartosiu, nesureikšminu to, esu lygiavertis treneris, kaip ir visi kiti.“
O paskutinis pokalbio klausimas, žinoma, apie lūkesčius, susijusius su olimpinėmis žaidynėmis. Ir atsakymas, kuris gana trumpas: „A finalai.“