Lietuvos krepšinio rinktinei nepavykus iškovoti kelialapio į olimpiadą paaiškėjo, kad į Tokijo žaidynes vyks 37 mūsų šalies sportininkai. Tai – mažiausia olimpinė rinktinė nepriklausomos Lietuvos istorija. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tvirtina, kad tai – katastrofą, kurią LTOK prognozvo beveik prieš 4 metus.
„Kas dėl to kaltas? 2018-aisiais įvykdyta nelogiška sporto reforma, kurios metu buvo sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos. Neslėpsiu, man pikta ir skaudu. Prieš ketverius metus garsiai kalbėjome apie tai, kad nelikus visiems prieinamo kokybiško medicininio aptarnavimo drastiškai mažės Lietuvos sportininkų skaičius olimpinėse žaidynėse. Sakėme, kad to rezultatai bus matyti jau Tokijo olimpinėse žaidynėse. Išgirsti nebuvome“.
S. Jovaiša „Delfi dienos interviu“ nesutiko su D. Gudzinevičiūtės teiginiu: „Jei sporto rezultatai prastėja, pradedama ieškoti, kas kaltas, bet tik ne aš. Manau, kad 2018 metais teisingai imtąsi tos reformos. Sportui finansavimas padidėjo net keliais milijonais, ypač buvo patenkinti atletai su negalia. Dėl paslaugų buvimo ar nebuvimo, turėtų federacijos pačios susitvarkyti, juo labiau, kad padidėjęs finansavimas tai leidžia“.
Jam pritarė V. Alekna, teigęs, kad ši sporto reforma neatsirado šiais sau.
„Buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos sportininkai Rio de Žaneire nepasirodė tinkamai, grįžus jiems LTOK vadovė kritikavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) veiklą, nes jis rengia sportininkus ir atsakingas už rezultatus. Tuo metu Edis Urbonavičius, buvęs Sporto departamento direktorius, nutarė pažvelgti giliau ir išanalizavo visą 4 metų veiklos ataskaitą. Buvo rengiama apie 300 sportininkų, iš jų tik keturiasdešimt keli sportininkai iš LOSC dalyvavo olimpinėse žaidynėse, buvo įdarbinta daug trenerių, kurių sportininkai rengėsi, bet nevyko į žaidynes, – kalbėjo jis. – Reforma buvo reikalinga, nes valstybės lėšos ribotos ir taip plačiai didelę masę sportininkų rengti nėra visiškai tikslinga. Sporto reforma vertinama įvairiai. Kai neliko centro, visas rengimas, pinigai ir atsakomybė nukeliavo į federacijas. Taip federacijos yra pačios suinteresuotos savo sportininkų rengimu. Didžiosios federacijos su tuo susitvarko – lengvoji atletika, plaukimas, irklavimas ir kitos – parengia didelį sportininkų kiekį. Kalbėti, kad reforma blogai – nesutikčiau“.
Legendinis Lietuvos krepšininkas taip pat pastebėjo, kad sportas keliauja ne tik su skaitlingumu, bet ir su kokybe.
„Normatyvai auga su metais, tai nieko bendro neturi su medicininiu sportininkų aprūpinimu. Dabar tai – federacijų darbas. Jei jos nori turėti didesnį finansavimą, privalo užtikrinti, kad sportininkai pasiektų kuo aukštesnius rezultatus. Tai ir trenerių ugdymas, ir procesų diegimas sportininkų pasirengimui. Viskas federacijų rankose. Reikia dėti daugiau pastangų. Manęs neįtikins pasisakymai, kad dėl sveikatos nepilno aprūpinimo sportininkai nukenčia taip, kad negali siekti aukštų rezultatų“, – sakė jis.
V. Alekna pabrėžė, kad krepšininkų nepatekimas į Tokijo olimpines žaidynes niekaip nesusijęs su reforma ir apskritai krepšininkai neturi jokių sąsajų su buvusiu LOSC.
Paklaustas apie Lietuvos krepšinio rinktinės nesėkmės priežastis, S. Jovaiša atkreipė dėmesį, kad jau keletą pastarųjų metų tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų rinktinės nepasiekia įprastų norimų rezultatų ir tai neramina.
„Žinoma, daug priklauso nuo finansavimo ir darbo organizavimo. Yra ir daugiau priežasčių – vaikus pritraukti sportuoti tampa be galo sudėtinga. Reikia stimuliuoti klubus, trenerius. Federacija turi stengtis, jei tik egzistuoja – tai taip ir bus. Gaila, Lietuva maža ir jei vienas kitas talentas pražiūrėtas, atletų turime mažiau.
Sunku spręsti, kiek federacijų vadovai yra sąžiningai atsidavę savo veiklai. Ateina toks laikas, kai vadovai tampa atbukę nuo savo darbo, ne tokie entuziastingi kaip darbo pradžioje. Jauni treneriai turėtų atnešti naujas idėjas. Jonas Kazlauskas baigė karjerą kaip treneris, Šarūną Jasikevičių sunku įkalbinti – neturime daug aukštos klasės žmonių. Ruošianti jaunus reikia daug laiko ir darbo sąnaudų. Galima taisyti situaciją, bet daug priklauso ir nuo entuziastų, kurių vis mažiau“, – svarstė legendinis Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ puolėjas.
Baigiantis pokalbiui dukart olimpinis, dukart pasaulio ir Europos disko metimo čempionas V. Alekna sakė, kad nepaisant visko, mūsų olimpinė rinktinė pajėgi kovoti dėl aukštų vietų.
„Estai į Tokiją siunčia 30 sportininkų, latviai – 32, mes – 37. Turime potencialių pretendentų į aukštas vietas, neabejoju, kad turėsime, kuo pasidžiaugti vasarą. Kai nebus krepšinio, jie gaus dvigubai daugiau dėmesio nuo Lietuvos sirgalių. Kiekvieno pasirodymas bus stebimas. Palaikykime savo sportininkus, siunčiame stipriausius ir geriausius, ką turime“, – kvietė V. Alekna.
Lietuvos olimpinės delegacijos
| 1992 m. | Barselona | 47 |
| 1996 m. | Atlanta | 61 |
| 2000 m. | Sidnėjus | 61 |
| 2004 m. | Atėnai | 59 |
| 2008 m. | Pekinas | 71 |
| 2012 m. | Londonas | 62 |
| 2016 m. | Rio de Žaneiras | 67 |
| 2020 m. | Tokijas | 37 |
Lietuvos olimpinė rinktinė:
Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis
Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas
Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu
Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė
Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė
Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas
Lietuvos vyrų komanda (D. Rapšys, A. Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) –
plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė
Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė
Gintarė Venčkauskaitė – šiuolaikinė penkiakovė
Mindaugas Griškonis – irklavimas, vienvietė valtis
Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius – irklavimas, porinė dvivietė valtis
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė – irklavimas, porinė dvivietė valtis
Juozas Bernotas – burlenčių sportas, RS:X klasė
Robertas Tvorogalas – sportinė gimnastika
Rasa Leleivytė – moterų dviračių plento grupinės lenktynės
Simona Krupeckaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
Miglė Marozaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
Brigita Virbalytė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
Giedrius Titenis – plaukimas, 100 m krūtine
Arturas Mastianica – lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas
Marius Žiūkas – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
Mantas Knystautas – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg
Mindaugas Maldonis – baidarių ir kanojų irklavimas, vienviečių baidarių 200 m rungtis
Karolis Girulis – šaudymas, kulkinio šautuvo iš 50 m atstumo (3×40) ir orinio šautuvo iš 10 m atstumo rungtys
Kotryna Teterevkova – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
Arnas Šidiškis – sunkioji atletika, svorio kategorija iki 109 kg
Sandra Jablonskytė – dziudo, svorio kategorija virš 78 kg
Evaldas Šiškevičius – vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
Liveta Jasiūnaitė – lengvoji atletika, ieties metimas
Adrijus Glebauskas – lengvoji atletika, šuolis į aukštį
Airinė Palšytė – lengvoji atletika, šuolis į aukštį
Agnė Šerkšnienė – lengvoji atletika, 400 m bėgimas
Gediminas Truskauskas – lengvoji atletika, 200 m bėgimas
Iš 2020-ųjų dėl koronaviruso krizės perkelta Tokijo olimpiada prasidės liepos 23-ąją ir truks iki rugpjūčio 8-osios.
