Galutinė mūsų šalies sportininkų delegacijos sudėtis paaiškėjo po Kaune pasibaigusio olimpinio krepšinio atrankos turnyro. Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo olimpinėse žaidynėse nežais.

1992-ųjų Barselonos žaidynėse Lietuvai atstovavo 47 sportininkai. Iki šiol Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis būdavo gerokai didesnė. 2016-aisiais Rio de Žaneire mūsų šaliai atstovavo 67 sportininkai.

Apie kone perpus sumažėjusią olimpinę rinktinę LTOK.lt kalbėjosi su olimpine čempione, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.

– Lietuvos olimpinėje rinktinėje – 30 sportininkų mažiau nei buvo Rio de Žaneire. Kas tai lėmė?

– Tai, kas įvyko yra katastrofa, kurią LTOK prognozavo dar 2017-aisiais. Kas dėl to kaltas? 2018-aisiais įvykdyta nelogiška sporto reforma, kurios metu buvo sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos.

Neslėpsiu, man pikta ir skaudu. Prieš ketverius metus garsiai kalbėjome apie tai, kad nelikus visiems prieinamo kokybiško medicininio aptarnavimo drastiškai mažės Lietuvos sportininkų skaičius olimpinėse žaidynėse. Sakėme, kad to rezultatai bus matyti jau Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Kartu su geriausiais šalies sportininkais, olimpiniais medalininkais, ilgametę patirtį sukaupusiais sporto medikais prašėme tiek pertvarką rengusio tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, tiek politikų neskubėti ir dar kartą apsvarstyti galimus reformos padarinius.

Išgirsti nebuvome. Tik įdomu, ar tie, kurie įgyvendino šią sporto reformą, dabar už šiuos rezultatus prisiims atsakomybę.

Lietuvos olimpinės delegacijos

1992 m.Barselona47
1996 m.Atlanta61
2000 m.Sidnėjus61
2004 m.Atėnai59
2008 m.Pekinas71
2012 m.Londonas62
2016 m.Rio de Žaneiras67
2020 m.Tokijas37


– Įvykdžius sporto reformą visa atsakomybė už sportininkų rengimą, rezultatus ir sporto šakos plėtrą buvo perkelta sporto federacijoms. Kaip manote, kodėl joms nepavyko su šia užduotimi susitvarkyti?

– Tikrai nemanau, kad šiuo atveju galima kaltinti federacijas. Joms ant pečių užkrauta didžiulė našta, su kuria daugeliui federacijų susitvarkyti yra labai sunku. Dažnai federacijos tiesiog neturi resursų užtikrinti aukščiausio lygio atletams būtinų paslaugų.

Kol veikė LOSC, čia buvo įdarbinta per ilgus metus suformuota sporto medikų komanda. Kadangi vienam aprėpti visas sporto šakas sunku, dirbant komandoje medikai galėjo pasiskirstyti užduotimis ir specializuotis tam tikroje srityje, pavyzdžiui, daugiau dirbti su irkluotojais ar lengvaatlečiais. Buvo rūpinamasi jų kvalifikacijos kėlimu, naujausia įranga ir pan. Visos šios paslaugos buvo laisvai prieinamos visiems elitiniams sportininkams.

Iš LOSC atėmus šias funkcijas federacijos yra priverstos savarankiškai samdyti šiuos specialistus, kurių didelė dalis tapo sunkiai įperkami. Ypač mažoms federacijoms.

– Į olimpines žaidynes pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo nevyks vyrų krepšinio rinktinė. Ką tai reiškia Lietuvos sportui?

– Pirmiausia, tai – didelis liūdesys visiems sirgaliams. Ne paslaptis, kad krepšinis yra lietuvių itin mėgstama ir žiūrima sporto šaka. Tačiau tuo pačiu tai rodo, kad duobėje yra visas Lietuvos sportas, o ne tik atskiros sporto šakos.

O tai yra neįtikėtina. Lietuva kaip valstybė sparčiai žengia į priekį, sporto mokslas ir medicina tobulėja kiekvieną dieną, atrodo, turime visas sąlygas gerinti rezultatus ir į olimpines žaidynes vežti vis daugiau ir daugiau sportininkų. Tačiau vietoje progreso matome stiprų nuosmukį. Tokijuje mūsų rinktinė bus beveik perpus mažesnė nei Rio de Žaneire.

Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini. Ir kuo greičiau, tuo geriau.

Lietuvos olimpinė rinktinė:

Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis

Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas

Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu

Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė

Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė

Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas

Lietuvos vyrų komanda (D. Rapšys, A. Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) –

plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė

Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė

Gintarė Venčkauskaitė – šiuolaikinė penkiakovė

Mindaugas Griškonis – irklavimas, vienvietė valtis

Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius – irklavimas, porinė dvivietė valtis

Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė – irklavimas, porinė dvivietė valtis

Juozas Bernotas – burlenčių sportas, RS:X klasė

Robertas Tvorogalas – sportinė gimnastika

Rasa Leleivytė – moterų dviračių plento grupinės lenktynės

Simona Krupeckaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys

Miglė Marozaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys

Brigita Virbalytė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas

Giedrius Titenis – plaukimas, 100 m krūtine

Arturas Mastianica – lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas

Marius Žiūkas – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas

Mantas Knystautas – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg

Mindaugas Maldonis – baidarių ir kanojų irklavimas, vienviečių baidarių 200 m rungtis

Karolis Girulis – šaudymas, kulkinio šautuvo iš 50 m atstumo (3×40) ir orinio šautuvo iš 10 m atstumo rungtys

Kotryna Teterevkova – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine

Arnas Šidiškis – sunkioji atletika, svorio kategorija iki 109 kg

Sandra Jablonskytė – dziudo, svorio kategorija virš 78 kg

Evaldas Šiškevičius – vyrų dviračių plento grupinės lenktynės

Liveta Jasiūnaitė – lengvoji atletika, ieties metimas

Adrijus Glebauskas – lengvoji atletika, šuolis į aukštį

Airinė Palšytė – lengvoji atletika, šuolis į aukštį

Agnė Šerkšnienė – lengvoji atletika, 400 m bėgimas

Gediminas Truskauskas – lengvoji atletika, 200 m bėgimas

Iš 2020-ųjų dėl koronaviruso krizės perkelta Tokijo olimpiada prasidės liepos 23-ąją ir truks iki rugpjūčio 8-osios.