Nors Viktorijos pasiekimų sąraše netrūksta apdovanojimų, sportininkė – daugkartinė Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionė, įvairių varžybų nugalėtoja ar prizininkė, tačiau ant aukščiausio laiptelio pasaulio čempionate jai kol kas nepavyko užkopti.

26 metų gimnastės sportinis kelias netrumpas. Jau penktoje klasėje, paraginta kūno kultūros mokytojos ir aerobinės gimnastikos trenerės, ji atėjo į pirmą treniruotę. Susižavėjusi gimnastikos judesiais ir panorusi juos išmokti, vėliau Viktorija atrado ir kitą aerobinės gimnastikos, kaip sporto šakos, pusę.

„Tai kompleksinė sporto šaka, reikalaujanti daug statinės, dinaminės jėgos, lankstumo elementų, koordinacijos. Mane žavi, kad labai sustiprėjau, be to, tai elegantiškas sportas“, – sako Viktorija.

Aerobinei gimnastikai užimant vis svarbesnę vietą Viktorijos gyvenime, ji suprato, kad tiesiausias kelias siekiant aukštumų yra sporto studijos. Įstojusi į LSU V. Treigytė aktyviai sėmėsi sporto mokslo žinių, savanoriškai dirbo teisėja aerobinės gimnastikos varžybose, o studijuodama antrame kurse pradėjo savo, kaip vaikų aerobinės gimnastikos trenerės, karjerą. Mergina prisipažįsta, kad sėkmę šiame darbe (V. Treigytės auklėtinė tapo vaikų ir jaunučių amžiaus grupės čempione) būtų sunku pasiekti, jei ne studijos universitete.

„Manau, kad treneris turi nuolat tobulintis ir gilinti savo žinias. Bakalauro laipsnį įgijau baigusi Treniravimo sistemų, magistro – Sporto fiziologijos ir genetikos studijas. Tikrai nebūčiau pasirinkusi doktorantūros studijų, jeigu LSU nebūtų suteikęs labai daug naujausių ir svarbių žinių, kurias galiu pritaikyti savo darbe“, – pasakoja Viktorija.

Artimiausi sportininkės planai – gerai pasirengti ir dalyvauti pasaulio aerobinės gimnastikos čempionate. Ir nors V. Treigytės, kaip ir visų kitų sporto šakų atstovų, pasirengimo planus sutrikdė pandemija, tačiau tai ne tik nepakeitė jos tikslų, bet ir suteikė papildomos motyvacijos.

„Neseniai vyko Lietuvos čempionatas, kuris parodė, rengiamės teisingai. Mūsų sportininkų rezultatai tikrai ne pablogėjo, o netgi gerėjo. Turėjome pakankamai laiko patobulinti savo silpnąsias puses. Mūsų lūkesčiai pasaulio čempionate – garbingai atstovauti savo šaliai ir tiesiog parodyti patį geriausią rezultatą, kokį galime.“

Sportininkės tikslams pasaulio čempionate pritaria ir jos dabartinė trenerė Roma Aleksandravičienė, kuri yra ir viena iš Lietuvos rinktinės trenerių, deleguojanti į pasaulio čempionatą 10 sportininkų. Ilgametę darbo patirtį LSU turinti trenerė didžiuojasi studentais, garsinančiais šalies vardą pasaulyje ir įžvelgia svarbų Universiteto indėlį rengiant aukščiausio lygio sportininkus.

„Treniravimo sistemų aerobinės gimnastikos specializaciją pasirinkę daug studentų. Viktorija Treigytė – ypatinga sportininkė, atkakliai siekianti savo tikslų. Unikalu, kad studijuodama doktorantūroje ji palaiko sportinę formą ir gali atstovauti Lietuvai pasaulio čempionatuose“, – teigia R. Aleksandravičienė.

Trenerė puikiai vertina ne tik LSU studentų pasiekimus, bet ir aerobinės gimnastikos perspektyvas. Treniruodama vaikus ir suaugusiuosius R. Aleksandravičienė pastebi vis didesnį susidomėjimą šia sporto šaka. Nors aerobinės gimnastikos treniruotes rekomenduojama pradėti nuo 5–6 metų amžiaus, kartais ir kur kas jaunesnių vaikų tėveliai jau domisi galimybėmis savo atžalų ateitį sieti su šia sporto šaka. Pasak trenerės, ši sporto šaka sparčiai populiarėja visame pasaulyje.

„Aerobinė gimnastika – viena jauniausių gimnastikos rūšių. Ja domisi vis daugiau šalių, o varžybų lygis nuolat kyla. Be to, tai malonus reginys žiūrovams. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos gimnastai 1999-aisiais Birmingeme vykusiame Europos čempionate, suaugusiųjų amžiaus grupėje, moterų vieneto rungtyje pateko į finalus, o 7-tą vietą užėmė Vilija Šatkienė, LSU alumnė“, – džiaugiasi aerobinės gimnastikos trenerė R. Aleksandravičienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją