Statybos – iki paskutinės akimirkos

Likus dienai iki pirmenybių starto, Rygos gatvėse nebėra tokio jaudulio ir nekantros kaip 2006-aisiais, kai Latvijos didmiestis pirmą kartą tapo visos planetos ledo ritulio sostine.

Dar praėjusią savaitę pasižiūrėjęs į „Daugava“ ledo areną supančias statybinio laužo krūvas, atsitiktinis prašalaitis veikiausiai nebūtų galėjęs įspėti, jog čia netrukus virs darbas stipriausių pasaulio komandų treniruotėse.

„Pravažiavau pro ją aną dieną – ten vis dar riogsojo apie 20 statybinių vagonėlių, vaizdas nebuvo geras“, – pasakojo Rygoje gyvenantis Delfi.lv žurnalistas Uldis Strautmanis.

Iki praėjusio penktadienio „Daugava“ arena apskritai nebuvo pastatyta – vietos ugniagesiai dėl priešgaisrinės saugos trūkumų delsė formaliai patvirtinti prieš metus prasidėjusių statybos darbų pabaigą, taigi, objektas nebuvo funkcionalus.

Latviams prireikė lenktyniauti su laiku, nes jie tik praėjusį vasarį sužinojo, jog pasaulio pirmenybes rengs vieni – be didžiąją dalį organizacinės naštos turėjusios prisiimti Baltarusijos, iš kurios Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) iškėlė turnyrą dėl politinių neramumų.

Ketvirtfinalis būtų normalus rezultatas, pusfinalis – geras. Jei nepavyktų iškopti iš grupės varžybų, tai būtų nesėkmė, o jei liktume 15-16 vietose – katastrofa.
Uldis Strautmanis, Latvijos žurnalistas

Tad pasirūpinti teko ne tik pagrindine Rygos arena, bet ir šalia esančiame Olimpiniame sporto centre įrengta laikina ledo aikšte, komandų treniruotėms skirta nauja „Daugava“ arena, viešbučiu, galinčiu priimti dvigubai daugiau rinktinių nei planuota – visas 16.

Ir visais saugumo reikalavimais, kuriuos nustatė IIHF pandemijos laikotarpiui.

Papildomos išlaidos gerokai išaugino pirmenybių rengimo biudžetą, o pajamų iš esmės nebus iš ko surinkti.

Čempionatas prasidės be sirgalių tribūnose – skaičiuojama, kad dėl to organizatoriai neteks apie 8 mln. eurų, kuriuos tikėjosi uždirbti iš prekybos bilietais, atributika ir suvenyrais.

„Visas renginio biudžetas šiuo metu sudaro 15,6 mln. eurų. Deficitas viršija 11 milijonų, iš jų 2 mln. skirti COVID-19 protokolų įgyvendinimui. Didžiąją dalį nuostolių turėtų padengti IIHF, bet dar lieka daug neaiškumų, kaip realybėje bus dalinamasi kaštais“, – sakė U. Strautmanis.

Tiesa, Latvijos vyriausybė dar galutinai nesutrypė vilties, jog atvers arenų vartus bent ribotam gerbėjų skaičiui čempionatui pasiekus lemiamą stadiją, o šeimininkų ledo ritulio sirgaliai dėl to net ruošia peticijas.

"Daugava" arena (Foto: LETA)

Nepasitiki galimybių paso idėja

Kuomet prieš 15 metų tuomet dar dažais kvepiančioje Rygos arenoje link titulo žygiavo švedai, tarp į ją plūdusių gerbėjų buvo ir nemažai lietuvių, susigundžiusių galimybe vos už kelių šimtų kilometrų savo akimis išvysti aukščiausios klasės ledo ritulį.

Užklausų dėl bilietų asociacija „Hockey Lietuva“ susilaukia ir dabar – tik tokius interesantus turi nuvilti.

„Dauguma žmonių, kuriems tikrai įdomu, patys žino, kokia situacija“, – teigė „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius Tomas Vaidas Budrauskas.

Tiesa, praėjusią savaitę ledo ritulio mėgėjams buvo švystelėjęs vilties spindulys.

Latvijos naujienų agentūra LETA paskelbė Švietimo ir mokslo ministerijos vidinę rekomendaciją leisti paskiepytiems žiūrovams lankytis sporto arenose, įskaitant planetos ledo ritulio pirmenybių rungtynes.

Vėliau ministerijos atstovai oficialiai patvirtino siūlantys pasaulio čempionato atkrintamosiose varžybose išbandyti sistemą, panašią į Lietuvoje diegiamą galimybių pasą.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutis sukritikavo kolegų idėją, tvirtindamas, kad ji diskriminuotų asmenis, dėl įvairių priežasčių iki šiol negavusius vakcinos.

Didelis minusas, kad nebus žiūrovų. Ir pačiai Latvijai, ir kitiems – juk būtų suvažiavę viso pasaulio sirgaliai. Bet manau, kad žaidėjams bet kokiu atveju bus smagu. Pats jau dvejus metus nežaidžiu už rinktinę – trūksta jos, tų emocijų.
Nerijus Ališauskas, Lietuvos rinktinės kapitonas

Tikėtasi, kad šis klausimas pasieks Vyriausybę antradienį, vis dėlto premjeras Krišjanis Karinis nesiryžo įtraukti jo į darbotvarkę, motyvuodamas tuo, jog jo nesvarstė ministrų kabinetui talkinanti ekspertų grupė.

Pritarimo nesulaukė ir siūlymai arenų duris atverti neigiamus koronaviruso testų rezultatus pateiksiančiai auditorijai.

Po šios žinios viešųjų iniciatyvų platformoje manabalss.lv imti rinkti parašai peticijai dėl leidimo žiūrovams gyvai stebėti pasaulio čempionatą.

Iniciatyvos autorius Erikas Gustavas Tipanis teigė, jog pirmenybės yra labai svarbus įvykis Latvijos gyvenime, o visuomenė jau pavargo nuo ilgalaikių draudimų ir norėtų dalyvauti šventėje.

„Tiems, kurie išgyveno pandemiją, tai būtų nedidelė kompensacija už patirtą vargą ir galimybė atgauti gyvenimo džiaugsmą“, – pabrėžė peticijos iniciatorius.

Galiausiai ginčai dėl žiūrovų nusikėlė į Latvijos Saeimą ir virto politinėmis rietenomis.

T. V. Budrauskas neabejoja, jog be sirgalių šiek tiek nublanks net ir pasaulio čempionatas.

O dar vienas minusas – nepalankus varžybų kalendorius bei karantino priemonės, dėl kurių į pirmenybes negalės atkakti būrys ledo ritulio įžymybių.

Krišjanis Karinis

Nuotolinis treneris

Pagal IIHF reikalavimus, į čempionato „burbulą“ atvykę dalyviai pirmiausia privalo dvi paras izoliuotis viešbutyje.

Tad, pavyzdžiui, Rusijos olimpinio komiteto komanda, kuri dėl pasaulinių sankcijų negali naudoti tokių valstybės simbolių kaip himnas ar vėliava, viešnagę Rygoje praėjusį sekmadienį pradėjo nuo „Zoom“ treniruočių.

Žaidėjai kelias dienas sportavo atskirai savo viešbučio kambariuose, klausydami trenerių patarimų per vaizdo transliacijų platformą.

Kiek žinau, jokio latvių kreipimosi dėl kokios nors pagalbos rengiant pirmenybes nebuvo, jie tvarkėsi ir tikisi toliau susitvarkyti patys. Esu įsitikinęs, kad jie pajėgūs surengti puikų čempionatą.
Tomas Vaidas Budrauskas, „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius

O Italijos rinktinės strategas Gregas Irelandas tokiu būdu ruošiasi vadovauti komandai viso čempionato metu.

Šią savaitę prieš pat kelionę į Rygą italų ekipoje nustatyta net 15 koronaviruso atvejų. Dėl to „mėlynieji“ atsivežė kitokią sudėtį nei planavo... ir kitokį trenerių štabą.

„Aš vis tiek būsiu vyriausiasis treneris, tik vadovausiu iš namų. Technologijos leis man vesti visus susitikimus, analizuoti rungtynes ir paruošti komandą kiekvienam mačui“, – tęsti darbą net ir tokiomis sąlygomis pasiruošęs Italijos rinktinės vairininkas iš Kanados.

Tuo metu jo kolega iš Didžiosios Britanijos ekipos Pete'as Russellas pats nusprendė ne tik nevykti į Rygą, bet ir apskritai atsisakyti pareigų likus vos savaitei iki turnyro starto.

Koronaviruso atvejį fiksavo ir Kazachstano rinktinė, praėjusį savaitgalį dėl to turėjusi atsisakyti paskutinio kontrolinio mačo su baltarusiais.

Vis dėlto trečiadienį čempionato organizatoriai galėjo pasidžiaugti, jog Rygos „burbulo“ viduje dar nepasitaikė nė vieno COVID-19 ligos atvejo.

Italijos ledo ritulio rinktinė
Foto: Zuma Press / Scanpix

Pastiprinimo iš NHL šįkart nebus

Dėl pandemijos planetos pirmenybės startuos keliomis savaitėmis vėliau nei įprasta. Bet dar labiau šiemet vėluoja pajėgiausia pasaulyje Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lyga (NHL), pradėjusi varžybas tik sausį.

Net ir sutrumpintas, reguliarusis NHL sezonas vis dar nėra iki galo pasibaigęs, nors kai kurios pirmo atkrintamųjų varžybų etapo poros jau stojo į kovą.

Tad net ir teoriškai deleguoti savo atstovų į planetos čempionatą negalėjo daugiau nei pusė NHL klubų – 16.

Anksčiau būdavo įprasta, kad iš grumtynių dėl Stanley taurės pasitraukę žaidėjai jau pirmenybėms įsibėgėjus prisijungia prie tautiečių rinktinių, tačiau šiemet to nepavyks padaryti dėl transatlantinių kelionių ribojimų ir Rygoje laukiančio karantino.

Todėl, pavyzdžiui, 26 kartus planetos čempione tapusi Kanada į Latviją pasiuntė net 21 rinktinės debiutantą ir tik keturis joje jau užsigrūdinusius žaidėjus.

Net ir tokiose pajėgiose Europos komandose kaip titulą ginsianti Suomija, Švedija ar Čekija NHL ledo ritulininkų bus tik vienas kitas.

Vis dėlto T. V. Budrauskas mano, kad ir tokiomis aplinkybėmis paganyti akis televizorių ekranuose bus į ką, o čempionatas Latvijoje neįeis į istoriją kaip nepavykęs.

„Žiūrovų ir NHL žvaigždžių stygius tikrai neprideda patrauklumo, varžybų lygis gali nukentėti. Bet tai nereiškia, kad čempionatas bus mažiau įdomus. Svarbu, kad komandos būtų lygios, kad būtų kova. Nepamirškime, jog praėjusias pirmenybes laimėjo suomiai, kurių sudėtyje ir tada buvo mažai NHL ar KHL žaidėjų“, – svarstė vienas „Hockey Lietuva“ vadovų.

Siūlėsi padėti latviams, bet nepadeda patys sau

Žiemą, kai paskutinę savo kadenciją poste baigiančiam IIHF prezidentui Rene Faseliui augo spaudimas iškelti čempionatą iš Minsko, Lietuva netikėtai buvo atsidūrusi tarp kandidatų pavaduoti baltarusius.

Tiesa, apie tokius ketinimus prabilo ne „Hockey Lietuva“, o progą pasireklamuoti žiniasklaidoje ištaikę Vyriausybės atstovai.

Tuomet Lietuvos pagalbą latviams siūlė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Bet IIHF rimčiau nesvarstė Lietuvos kandidatūros surengti dalį turnyro, o visą krūvį ant savo pečių prisiėmusiems kaimynams, panašu, lietuvių pasiūlymai taip pat pasirodė ne daugiau nei mandagumo frazės.

„Kiek žinau, jokio kreipimosi iš latvių dėl kokios nors pagalbos rengiant pirmenybes nebuvo, jie tvarkėsi ir tikisi toliau susitvarkyti patys. Latvių turima infrastruktūra, organizacinė patirtis leidžia manyti, kad kokybės kartelė bus išlaikyta nežiūrint į sunkumus dėl pandemijos. Esu įsitikinęs, kad jie pajėgūs surengti puikų čempionatą“, – neabejojo T. V. Budrauskas.

Vaidas Budrauskas

Tuo metu palaikymo jau suplanuoto čempionato organizavimui Kaune „Hockey Lietuva“ pristigo.

Asociacija šią savaitę raštu informavo IIHF atsisakanti teisės rengti į kitus metus dėl pandemijos perkeltą moterų planetos pirmenybių žemiausio – trečiojo – diviziono turnyrą.

„Dauguma šalių ketina pasinaudoti pirmenybe ir čempionatus, kuriuos turėjo priimti šiemet, surengti kitą sezoną. O mes atsisakome.

Padidėjo komandų skaičius, išaugo finansiniai įsipareigojimai, ir Kauno savivaldybė nerodo didelio entuziazmo. Be to, neaišku, ar naujoji ledo arena Kaune jau bus laisva, ar bus iškeltas ten įsikūręs vakcinavimo centras. Nusprendėme, kad be savivaldybės pagalbos mes tokių renginių gal neorganizuosime, tiek to“, – aiškino T. V. Budrauskas.

Rinktinė dūsta be oficialių varžybų

Kol kas neaišku, ar Rygoje paskutinę čempionato savaitę pavyks surengti planuojamą IIHF kongresą, į kurį keliautų ir lietuviai – tam vis dar laukiama Latvijos vyriausybės leidimo.

Pernai taip ir neįvykęs kongresas dabar aktualus ne tik dėl ateinantį rudenį laukiančių IIHF prezidento rinkimų.

Jei šiemet elito pirmenybės vyks po metų pertraukos, visi žemesnių divizionų turnyrai dėl pandemijos buvo atšaukti antrą sezoną iš eilės.

Dvejus metus oficialių varžybų nežaidusios Lietuvos rinktinės kapitonas Nerijus Ališauskas bus vienas tų, kurie lauks žinių iš Rygos tikėdamiesi konkretesnių kito sezono gairių.

Kol pats su tautiečiais yra paliktas už ledo aikščių bortų, N. Ališauskas ateinančias pustrečios savaitės sirgs už pirmenybių šeimininkus.

O taip pat už Slovakijos rinktinę, kurios gretose irgi turi savo bičiulį.

„Ten žais geras mano draugas Marianas Studeničius, per šį sezoną labai gerai susibendravome. Rungtyniavo pas mus nuomos pagrindais, o paskui išvažiavo į JAV ir sužaidė gal 8-erias rungtynes NHL, įmušė įvartį – buvo labai smagu dėl jo.

Latvijos komandoje draugų turiu daug: Kristapas Sotniekas, Kristapas Zile, Artūras Kulda, Andris Džerinis, kitus irgi pažįstu. Sirgsiu už brolius latvius. Jie žais namuose – norėtųsi, kad gerai pasirodytų“, – kalbėjo N. Ališauskas.

Mantas Armalis ir Nerijus Ališauskas
Foto: Hockey.lt

Kanadiečio Bobo Hartley, laikomo pagrindiniu pretendentu į neseniai atsilaisvinusį Niujorko „Rangers“ klubo stratego postą, treniruojami latviai pradės pirmenybes penktadienį akistata su savo trenerio tautiečiais.

Vėliau jų laukia mūšiai su kitomis B grupės komandomis: Suomija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija ir Kazachstanu.

A grupėje dėl vietų ketvirtfinaliuose grumsis Rusijos olimpinio komiteto komanda, Švedija, Čekija, Šveicarija, Slovakija, Danija, Baltarusija ir Didžioji Britanija.

Latvijos ledo ritulininkai ketvirtfinalio etapą iki šiol buvo pasiekę penkis kartus, tad dabar tyliai pasvajoja apie stipriausių ketvertą.

„Ketvirtfinalis būtų normalus rezultatas, pusfinalis – geras. Jei nepavyktų iškopti iš grupės varžybų, tai būtų nesėkmė, o jei liktume 15-16 vietose – katastrofa“, – rikiavo scenarijus Delfi.lv žurnalistas U. Strautmanis.

„Manau, jie nori pasirodyti geriau nei kada nors anksčiau – pasiekti pusfinalį. Toks ir bus latvių tikslas, o ar jis realus, sunku pasakyti. Dar nelabai domėjausi, kokios bus kitų rinktinių sudėtys, tik aišku, kad visose komandose bus daug debiutantų, todėl sunku prognozuoti. Net nežinau, kas atstovaus Kanadai, JAV. Kiti favoritai, kaip visuomet, bus rusai, švedai. Gal ir suomiai, kurie laimėjo praėjusį čempionatą“, – vertino N. Ališauskas.

29-erių gynėjas ateinančiame sezone vėl apsivilks Rygos „Dinamo“ klubo marškinėlius ir toliau bus vienintelis lietuvis antroje pagal pajėgumą pasaulyje Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL).

„Dinamo“ garbę prieš tai jis gynė trejus metus, bet praėjusią vasarą buvo priverstas palikti komandą ir šį sezoną praleido Bratislavos „Slovan“ (Slovakija) ekipoje.

Dabar dėl lietuviams ypač aktualaus tarptautinių varžybų stygiaus nuogąstaujantis elektrėniškis pasistengs jį apmalšinti bent jau planetos pirmenybių transliacijomis iš Rygos.

Nerijus Ališauskas (Foto: Maratas Akimžanovas)

– Jūsų nuomone, kaip pasaulio čempionato atmosferą pakeis tuščios tribūnos?Delfi paklausė N. Ališausko

– Didelis minusas, kad nebus žiūrovų. Ir pačiai Latvijai, ir kitiems – juk būtų suvažiavę viso pasaulio sirgaliai. Kiek girdėjau, organizatoriai sakė būsiantys pasiruošę laukti leidimo priimti publiką iki paskutinės turnyro dienos. Bet epidemiologai Latvijoje tokio scenarijaus nenori.

Manau, kad žaidėjams bet kokiu atveju bus smagu. Pats jau dvejus metus nežaidžiu už rinktinę – trūksta jos, tų emocijų.

– Jums pačiam Slovakijoje teko susidurti su COVID-19?

– Taip, visa mūsų komanda sirgo, aš – irgi. Nors kai kilo protrūkis, mano testas buvo neigiamas, ir mes gal septyni toliau treniravomės. Bet kraujo tyrimas vėliau parodė, kad turiu antikūnų, vadinasi, sirgau ir aš. Nieko baisaus nebuvo, tik porą dienų galvą paskaudėjo, jautėsi bendras nuovargis. Bet kai šeimoje – mažas vaikas, tai gana įprasta būsena (juokiasi – Delfi).

– Buvote pirmasis lietuvis Slovakijos pirmenybėse. Kokį įspūdį apie jas susidarėte?

– Neblogas lygis. Aišku, žemesnis nei KHL, bet čempionatas įdomus, visos komandos apylygės, bet kuri gali laimėti. Gal tik teisėjai ten tokie... Nenoriu labai kritikuoti, bet galėtų būti ir geresnės kvalifikacijos.

– Grįžote į „Dinamo“ vos po metų pertraukos. Kas buvo labiau netikėta – išvykimas ar toks greitas sugrįžimas?

– Žinoma, išvykimas. Į „Dinamo“ atėjo naujas treneris (Peteris Skudra – Delfi), jis gavo visas galias klube, surinko savo žaidėjus. Aš turėjau žodinį susitarimą su vadovybe, laukiau naujos sutarties, bet treneriui manęs nereikėjo. Buvo staigmena, teko labai greitai ieškoti naujo klubo.

Kai baigėsi šis sezonas ir paaiškėjo, kad to trenerio Rygoje nebeliks, labai greitai sulaukiau skambučio ir kvietimo sugrįžti. Tikrai pradžiugino. „Dinamo“ šiemet labai anksti pradėjo komplektuoti komandą, viskas vyko labai greitai. Dabar jau galiu ramiai laukti kito sezono turėdamas kontraktą. Kaip tik atsiuntė pasiruošimo programą, pradedu sportuoti.

– Kaip Lietuvos ledo rituliui gali atsiliepti dveji metai be planetos pirmenybių?

– Manau, kad tikrai atsilieps. Neseniai vykusiame kontroliniame turnyre Lenkijoje mūsų rinktinė buvo labai jauna. Panaši ji bus ir ateityje, nes trūko gal tik penkių žaidėjų, įskaitant mane. Vyksta kartų kaita, atėjo daug jaunimo. O čempionatai nevyksta, negauname patirties tarptautiniame lygmenyje. Turbūt dėl to reikės ilgiau palaukti rezultatų, ilgiau augti kaip komandai. Ir man pačiam trūksta tų čempionatų – būdavo smagi sezono pabaiga, galimybė užsivilkti Lietuvos marškinėlius ir praleisti laiko su draugais.