Gegužės 22 d. vyksiančiame pasaulio ištvermės jojimo čempionate („Longines FEI Endurance World Championship 2021“) dalyvausianti Alisija Lietuvoje negyvena jau 28-erius metus, bet su žirgu MSA Silver Gazal startuos už mūsų šalį. Apie išskirtinių metų čempionatą – pokalbis su raitele.
– Kuo šiųmetis pasiruošimas čempionatui skiriasi nuo ankstesnių?
– Išvažiuojant į čempionatą visada reikia sutvarkyti siaubingai daug reikalų. Reikia parengti dokumentus dėl žirgų eksportavimo, ruošti juos, daug dalykų derinti su čempionato organizatoriais. Šįkart pasiruošimas užtruko 2,5 mėnesio. Kaip visada, į pasiruošimą čempionatui įdėjome daug darbo, bet ilgą laiką sėdėjome lyg ant adatų, nežinodami, ar pavyks išvažiuoti, nes metai – neeiliniai. Buvo svarstoma renginį perkelti į rugsėjo mėnesį, nes ne visi raiteliai spėjo išsilaikyti kvalifikacijas dėl karantino ribojimų. Kai kuriose šalyse karantinas dar griežtinamas, ir raiteliai net negalėtų atvykti. Be to, daug žirgų Europoje pradėjo kristi dėl herpeso pandemijos.
Italija buvo pirma šalis, kuri tarsi atsibudo ir ėmė kratytis Covid-19 šmėklos. Pažįstama italė pasakojo, kad 50 tūkstančių restoranų vieną dieną tiesiog atsidarė, ir policija nieko negalėjo padaryti. Kitą dieną valdžia atšaukė ribojimus. Tad galiausiai nuspręsta, kad čempionatas gegužę įvyks. Žirgų liga kontroliuojama, nuvykus jie bus testuojami, atskirti, stebimi.
Dėl karantino keliamų sunkumų šiemet raitelių bus mažiau, startuos apie 100 sportininkų, kai paprastai jų būna 150-160.
– Tikėtina, kad renginyje jau dalyvaus ir žiūrovai?
– Manau, kad dalyvaus. Regionas, kuriame vyks čempionatas, jau atsivėręs turistams. Šiose varžybose būna žiūrovų gyvai, o transliuoti jas sudėtingiau, nes jojama miškais, laukais. Laukuose žirgus gali lydėti dronai, bet miškuose jie pasiklystų. Tokių technologinių galimybių ateityje tikrai bus ieškoma. Tačiau visos varžybų detalės ir rezultatai yra realiu laiku pranešami internetu bei renginio vietoje, azarto tikrai netrūksta.
– Su kokiu žirgu startuosite čempionate?
– Su MSA Silver Gazal, kurį vadinu Ghazi. Šį žirgą pirkome mano vyrui. Jis prieš kelerius metus pradėjo mokytis joti, kad galėtume tuo užsiimti kartu, ir norėjo ramaus žirgo. Tačiau kai nusipirkome Ghazį, tapo akivaizdu, kad jis labai stiprus, galingas ir potencialus gyvūnas. Mano vyras pats pasiūlė, kad jį paimčiau sau – jog su mano patirtimi atskleistume visą žirgo potencialą sporte.
– Ar skrydis labai sudėtingas – tiek Jums, tiek žirgui?
– Žirgai skrenda krovininiu lėktuvu, kuriame yra tik keturios vietos žmonėms už pilotų kabinos. Aš skrendu juo ir prižiūriu žirgus: pagirdau, pamaitinu, stebiu, ar viskas gerai. Šis skrydis atrodo taip: iki Belgijos – 9 valandos, vėliau žirgai 6-7 valandas ilsisi, ir tuomet kelionė iki čempionato vietos Italijoje. Po to žirgai tikrai ilsėsis bent 4 dienas. Bene sunkiausia jiems yra priprasti prie naujo klimato ir prie laiko zonos pasikeitimo, nes JAV ir Europoje laikas labai skiriasi.
Aš taip pat turiu iššūkių – daugelį dalykų darau iš savo lėšų. Vien tik skrydžiai man kainuos 25 tūkstančius dolerių. Tad rėmėjų indėlis, žinoma, būtų labai svarbus. Lietuvos žirginio sporto federacija apmokės startinį mokestį čempionate, kuris sudaro 1200 eurų.
– Italijoje atstovausite Lietuvai. Kas lemia tokį Jūsų pasirinkimą?
– Apskritai ištvermės sportas atsirado Amerikoje, kaip oficiali sporto šaka jis gyvuoja nuo 1955 metų. Vėliau jį perėmė ir kitos šalys. Lietuvoje, kai buvau maža, dar tokio sporto nebuvo, bet net apie jį nieko nežinodama, aš, būdama konkūrų ir dailiojo jojimo atstovė, svajodavau, kad galėčiau joti ilgas distancijas. Po Sovietų Sąjungos griūties, būdama 17-os metų, išvažiavau į Jungtinius Arabų Emyratus ir ten susipažinau su ištvermės jojimo sportu ir mano svajonė išsipildė. Vėliau apsigyvenau JAV.
Nuo 2002 metų kaskart kas dvejus metus turiu kvalifikaciją dalyvauti pasaulio čempionate, tačiau dėl įvairių aplinkybių juose dalyvauju nuo 2010 metų. Pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavau Amerikoje, 2012 metais – Anglijoje. Tarptautinių ar vietinės reikšmės varžybų neskaičiuoju. Kokiose varžybose bedalyvaučiau, jose visada atstovauju Lietuvai, nors buvau kalbinama atstovauti Amerikai. Man buvo sakoma, kad JAV yra didelė šalis, tad atstovauti jai yra prestižas, daug didesnės galimybės susirasti rėmėjų. Esu viena pajėgiausių raitelių JAV ir turėčiau galimybę atstovauti šiai šaliai. Tačiau Lietuva yra mano šalis, mano gimtinė, ir to niekas nepakeis, neišplėš šio puslapio iš mano gyvenimo.