Tarptautinės šokio dienos proga kviečiame susipažinti su įdomiais bei smagiais sportinių šokių istorijos ir dabarties faktais:
1. Pirmasis Europos balinių šokių čempionatas įvyko 1922 m. Paryžiuje. Lietuvoje pirmosios balinių šokių varžybos įvyko 1935 m. Kaune – jas surengė Vincento Mintaučkio šokių mokykla.
2. Giliausias tradicijas turinčios sportinių šokių varžybos Lietuvoje – „Gintarinė pora“ – vyksta nuo 1965 m. iki šių dienų. Šio renginio iniciatoriai – Tomas Petreikis, Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Pasaulyje seniausias tebevykstantis sportinių šokių turnyras – Blakpulo šokių festivalis Anglijoje: pirmą kartą jis buvo surengtas 1920 m.
3. Sportiniai šokiai anksčiau vadinti tiek pramoginiais, tiek baliniais šokiais. Pradžioje buvo vartojamas terminas „Baliniai šokiai“, tačiau 1962 m. choreografas Algimantas Astikas į lietuvių kalbą išvertė brito Alekso Muro šokių technikos vadovėlį ir pavartojo sąvoką „Pramoginiai šokiai“.
Nuo 1989 m., Lietuvoje įkūrus šokėjus vienijančią federaciją, ji pavadinta Lietuvos sportinių šokių federacija, o patys šokiai, sekant tarptautiniu pavyzdžiu, pradėti vadinti „Sportiniais šokiais“.
4. Pirmą kartą televizija šokių varžybas transliavo 1960 m. Vokietijoje. Pirmieji šokių įrašai Lietuvos televizijos archyvuose aptinkami 1968 m.: žurnalas „Tarybų Lietuva“ parengė reportažą iš „Gintarinės poros“ varžybų.
5. Kuomet šokėjai sako „plunksna“ ar „medžioklė“ – kalbama ne apie paukščius, o apie šokius. Šokių figūrų pavadinimai paprastai atspindi atliekamo judesio esmę: dešinysis posūkis, kairysis posūkis ar sukinys po ranka. Kartais figūros vadinamos pagal žingsniais kuriamas asociacijas: štai „plunksna“ yra fokstroto žingsnių kombinacija, šokama šiek tiek sukant kūną – tarsi piešiant plunksną. Belieka tik įsivaizduoti, kaip atrodo tango šokyje atliekama „medžioklė“.
6. Jau daugiau kaip 100 metų šokama tokios pačios išvaizdos bateliais. Nuotraukose, kuriose užfiksuoti šokėjai apie 1920 m., matyti, kad tiek moteriški, tiek vyriški šokių bateliai beveik nepakeitė savo formos iki mūsų dienų. Žinoma, keitėsi medžiagos ir konstrukcija, tačiau batų išvaizda liko ta pati. Šiandien moterims vis dar madinga šokti valsą baltos spalvos atlasiniais bateliais, o vyrams – juodos spalvos lakuotais. Taip, kaip ir XX a. pradžioje.
7. Labiausiai tituluoti Lietuvos šokėjai – Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ sportininkai ir treneriai. Romaldo ir Skaistės Idzelevičių vadovaujamas kolektyvas septynis kartus tapo pasaulio čempionais ir devynis kartus – Europos; o taip pat pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo dar 22 sidabro bei bronzos medalius.
8. Breikas – viena iš sportinių šokių disciplinų. Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad sportiniais šokiais laikomi tik standartiniai ir Lotynų Amerikos šokiai, tačiau 2016 m. breikas tapo dar viena sportinių šokių disciplina ir dabar kartu su hiphopu, disco, rokenrolu, bugivugiu, linijiniais, Karibų šokiais sudaro sportinių šokių šeimą. 2024 m. breikas debiutuos Paryžiaus Olimpinėse vasaros žaidynėse.
9. Standartiniai šokiai (lėtas valsas, tango, Vienos valsas, fokstrotas ir kvikstepas) iki pat šių dienų atliekami vyrui vilkint fraką. O štai po fraku vilkimi balti marškiniai (kaip numatyta varžybų taisyklėse) šiandien jau gali būti ir visai ne balti: specialiai šokėjams siuvamo drabužio priekis yra baltas, o nematoma, po fraku palėpta dalis, dažnai būna spalvota – mėlyna, raudona, geltona ar net marga.
10. Kiekvieno iš penkių Lotynų Amerikos šokių (sambos, čia čia čia, rumbos, pasodoblio, džaivo) kilmė – labai skirtinga. Samba yra kilusi iš Brazilijos, čia čia čia ir rumba – iš Kubos, pasodoblis – iš Ispanijos, o džaivo šaknys – amerikietiškos.
Parengta LSŠF pagal Dalios Marcišauskienės surinktą medžiagą.
