Jis nuo 2000-ųjų sporto mokslininko karjerą sėkmingai tęsia Jungtinėse Amerikos Valstijose ir net intensyvioje dienotvarkėje suranda laiko savo patirtimi pasidalyti su kolegomis bei studentais Lietuvoje.
– Tai koks turi būti šiuolaikinis treneris?
– Pasaulis sparčiai keičiasi, tad daug permainų bei iššūkių tenka ir treniravimo sričiai. Itin pagerėjo daugumos sporto šakų pasaulio rekordai. Padidėjo sporto informacijos srautas. Dabar treneriai gali naudotis pasaulio leidinių ir duomenų bazėmis, gali dalyvauti įvairiose trenerių konferencijose, per varžybas stebėti geriausius pasaulio sportininkus, susipažinti su šiuolaikinėmis treniruočių sistemomis. Gausu naujos informacijos ir kitose treniravimo srityse: tai atranka į tinkamiausias sporto šakas, treniruotės įvairiame amžiuje, judesių mokymas, informacinių technologijų ir šiuolaikinių prietaisų pritaikymas sporte bei daugelis kitų.
Taigi šiuolaikiniai treneriai turi būti aktyvūs, smalsūs, domėtis naujausiais sporto mokslo pasiekimais, sekti visų treniravimo sričių naujienas ir savo darbe taikyti pažangias informacines technologijas.
– Po ilgokos pertraukos vėl sugrįžote dėstyti LSU magistrantams, kad ir nuotoliniu būdu. Ką rengiant būsimuosius trenerius reikėtų ypač akcentuoti?
– Po 20 metų pertraukos smagu pristatyti atnaujintą kompiuterizacijos sporte kursą Lietuvos sporto universitete. Matematika ir kompiuterinės programos sparčiai diegiamos įvairiose sporto srityse, taigi savo žiniomis mūsų studentai turi neatsilikti nuo kitų šalių.
Kompiuterizacijos sporte kursas nėra lengvas, bet labai praktiškas. Magistrantus supažindinau su kompiuterizacijos sporte ypatumais, kaip apskaičiuojamos ir sporte pritaikomos matematinės funkcijos, aptarėme sportinį prognozavimą, įvairius matematinius modelius (daugiamečio sportinių rezultatų kitimo, jaunųjų sportininkų brendimo, treniruočių krūvio analizės, sportinių rezultatų ir krūvio kitimo metiniame treniruočių cikle) ir kt.
Per nuotolinius seminarus studentai mokėsi, kaip apskaičiuoti įvairių sporto šakų rekordų kreives, kaip, naudojant Excel šablonus, pagal pulsą, laktatą ar sportinius rezultatus apskaičiuoti treniruočių krūvio intensyvumo zonas, kaip sudaryti metinio treniruočių krūvio modelį.
Manau, kuo anksčiau studijų metais būsimieji treneriai ir fizinio ugdymo specialistai sužinos, kaip matematinius dėsnius pritaikyti sporte, pratimų fiziologijoje, vaikų fiziniame rengime, galbūt ir patys imsis kurti kompiuterines programas. Žinoma, treneriui itin svarbios ir fiziologijos, biochemijos, treniruočių metodikos, psichologijos bei kitų sričių žinios.
– Galbūt ir su JAV studentais dalijatės savo patirtimi?
– JAV studentams paskaitų kol kas neskaitau, tačiau keli universitetai domisi mūsų tyrimais. Esu įtrauktas į Delavero universiteto programas – ten vedu paskaitas treneriams apie sportininkų rengimą ir praktinį sporto mokslo pritaikymą.
– Kokia trenerių rengimo sistema JAV?
– JAV norint dirbti treneriu reikia įgyti leidimą, kurį, išklausius specialius kursus ir išlaikius egzaminus, dažniausiai išduoda sporto federacijos ar trenerių asociacijos. Beje, yra keletas trenerių kvalifikacijos lygių. Pavyzdžiui, Amerikos plaukimo trenerių asociacija turi 5 lygių trenerių mokymo programą.
Daugelis aukštos kvalifikacijos trenerių JAV yra baigę bakalauro, magistro studijas, o kai kurie įgiję ir daktaro laipsnį.
JAV treneriai turi daugybę galimybių tobulėti dalyvaudami įvairiose programose, kurias siūlo universitetai, olimpinis komitetas, federacijos, trenerių asociacijos, sporto mokslo organizacijos ir kt.
– Kodėl treneriui svarbu nuolat tobulintis?
– Treneriams privalu kelti kvalifikaciją, nes kasmet atsiranda naujų žinių, geriausi treneriai tobulina savo treniruočių metodus, sukuriamos naujos technologijos, kompiuterinės programos, prietaisų sportininko miegui, mitybai, atsigavimui, hidratacijai ir kitiems dalykams sekti. Taigi visa tai profesionaliai dirbančiam treneriui reikėtų žinoti.
Ir aš aktyviai įsitraukęs į trenerių mokymus tiek JAV, tiek ir tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, FINA, Tarptautinėje plaukimo federacijoje, turinčioje 3 lygių trenerių kvalifikacijos programą. Pagal JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto programas vedu kursus ir kitų sporto šakų treneriams.
– Jūsų, patyrusio FINA eksperto, sukurtą unikalią tyrimų metodiką ypač vertina, patarimų bei konsultacijų kreipiasi ir garsūs pasaulio vandens sporto meistrai, ir treneriai.
– Savo profesinę patirtį mielai perteikiu trenerių konferencijose ir JAV olimpinio centro rengiamuose kursuose įvairių sporto šakų treneriams bei sportininkams. Jiems padedu taisyti technikos klaidas, tobulinti treniruočių procesą.
JAV Olimpiniame treniruočių centre Kolorado Springse kasmet vyksta ir tarptautiniai kursai, į kuriuos suvažiuoja treneriai iš viso pasaulio, tarp jų – ir iš Lietuvos. Jiems skaitau paskaitas apie treniruočių metodikas, sportininkų nuovargį ir atsigavimą, testavimus. Kuriu ir naujas kompiuterines programas treniruočių procesui planuoti, valdyti, sportininkams testuoti bei duomenų bazes.
Kartu su kolegomis jau baigiame kurti svarbią Talentų identifikavimo ir ugdymo kompiuterinę duomenų bazę. Ją pradėjome įdiegti kelių šalių federacijoms ir olimpiniams komitetams.
– Kaip koronaviruso pandemija ir visi suvaržymai paveikė Jūsų darbus ir sportininkų veiklą JAV?
– Per pirmąją pandemijos bangą JAV treniruotės vyko, tačiau nebuvo varžybų. Manau, tai neblogai – sportininkai galėjo daugiau treniruotis, o rezultatai nuo to tik pagerėjo.
Mano darbai nenutrūko, tik daugiau jų persikėlė į virtualią erdvę: skaitau paskaitas trenerių konferencijose bei vedu kvalifikacijos kėlimo kursus. Kartu su kolegomis tęsiame testavimus Olimpiniame treniruočių centre, toliau kuriame kompiuterines programas, naujas testavimo ir treniravimo aparatūras. Sumažėjo kelionių, bet darbų tik padaugėjo.