Tarp pastarųjų – vienvietininkas Augustas Navickas. Klaipėdos irklavimo centro trenerio Tautvydo Vaitkūno auklėtinis svarbiausiems metų kovoms iš pradžių rengėsi Klaipėdoje, o nuo kovo pradžios treniravosi Gaviratėje (Italija).
Pasak Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidento Dainiaus Pavilionio, kadangi šalies irkluotojai jau turi tris kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes, jie Europos atrankoje negali dalyvauti. Jų tikslas – ten pat Varezėje balandžio 9-11 d. vyksiantis Europos čempionatas.
Jame dalyvaus šešios Lietuvos įgulos: vienvietes irkluos Viktorija Senkutė (treneris Virgaudas Leknickas) ir Armandas Kelmelis (trn. Vladislavas Sokolinskis), porines dvivietes – Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė (trn. Virgaudas Leknickas) bei Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis (trn. Tomas Valčiukas ir Robertas Tamulevičius), porinę keturvietę – Aurimas Adomavičius, Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius ir Martynas Džiaugys (trn. Kęstutis Keblys) ir pavienę keturvietę – Mantas Juškevičius, broliai Povilas, Domantas ir Dovydas Stankūnai (trn. Valdas Vilkelis ir Zigmantas Gudauskas).
Čempionato atsarginis – pavienę keturvietę irkluojantis Giedrius Bieliauskas.
Po Europos čempionato irkluotojų lauks pasaulio taurės pirmas etapas (balandžio 30 d. – gegužės 2 d.), kur vyks kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes jau iškovojusios įgulos – vyrų vienvietė bei vyrų ir moterų porinės dvivietės.
Į olimpinę atranką (gegužės 15-17 d.) vyks moterų vienvietė ir bei vyrų pavienė ir porinė keturvietės.
Praėjusį sekmadienį į Sabaudiją (Italija), kur treniravosi geriausieji Lietuvos irkluotojai, išskrido LIF prezidentas.
Jis su treneriais į čempionatą Varezėje veža visą irkluotojų mantą, priekabas ir valtis. Iš treniruočių stovyklos į čempionatą Lietuvos rinktinė skris lėktuvu.
– Europos čempionatu prasideda naujasis olimpinis sezonas. Kaip jam pasirengė geriausi Lietuvos irkluotojai? – paklausėme D. Pavilionio.
– Naujajam sezonui pradėjome rengtis nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.
Lapkričio ir gruodžio mėnesiais irkluotojai treniravosi Trakuose, o gruodžio antroje pusėje vyko į aukštikalnes Italijoje slidinėti.
Sausį, vasarį ir kovą sportininkai praleido Sabaudijoje (Italija). Pratybos vyko trimis ciklais, kurių kiekvieną sudarė po tris savaites.
Po kiekvieno jų irkluotojai grįždavo į namus trumpam pailsėti, tikrinosi sveikatą, testavosi, tvarkėsi savo reikalus ir vėl grįždavo į Italiją.
Manau, kad sezonui pasirengta gerai. Kai rinktinės treneriai iš Italijos buvo sugrįžę trumpo poilsio, jie teigė, jog treniruočių stovyklų metu surengtos kontrolinės varžybos parodė, kad viskas vyksta pagal planą ir jų nuotaikos yra optimistinės.
Tačiau teko išgyventi, kad sveikatos problemos neleido Rolandui Maščinskui antrą kartą siekti olimpinio kelialapio, kad dėl dopingo taisyklių pažeidimo dvejų metų diskvalifikacija skirta Ievai Adomavičiūtei.
– Ar jums bus svarbus šis čempionatas – juk olimpiniai kelialapiai jame nebus dalijami?
– Europos čempionatas, kaip ir olimpinės žaidynės bei pasaulio čempionatas, mums labai svarbus.
Nuo irkluotojų pasirodymo priklausys, koks bus kitų metų federacijos finansavimas.
Sėkmingi pasirodymai Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse mums suteikia nemažą finansinę paramą.
– Rinktinėje nėra dviejų pajėgių sportininkų I. Adomavičiūtės ir R. Maščinsko, ar treneriams neiškilo problemų sudarant įgulas?
– Rolandas – aukščiausio lygio sportininkas, buvo vienas porinės keturvietės variklių. Gaila, kad jo nebeliko komandoje.
Šį sezoną irkluoti porinę keturvietę rengėsi penki irkluotojai, todėl Rolandui pasitraukus iš įgulos ketvirto irkluotojo nereikėjo ieškoti.
Porinė keturvietė praėjusių metų Europos čempionate bronzos medalius iškovojo be Rolando.
Neeilinio lygio irkluotoja ir Ieva. Kai kilo dopingo skandalas, o Milda Valčiukaitė buvo operuojama, buvo kelios bemiegės naktys.
Buvo didelis galvos skausmas, ką daryti: turime olimpinę licenciją, o neturime komandos.
Kamuojamas nežinomybės, važiavau pas LTOK prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, prisijungė Lietuvos olimpinės rinktinės misijos vadovas Einius Petkus – visi sėdėjome ir sukome galvas, kaip išsisukti iš tokios neeilinės ir keblios situacijos.
Galvoje perkračiau visas jaunąsias irkluotojas, kurios galėtų pakeisti įgulos lyderes ir jos būtų kaip atsarginis variantas.
Ačiū Dievui, Donata Karalienė apsisprendė grįžti į irklavimą ir dabar rodo fantastinius rezultatus, stipriai irkluoja ir Milda.
Manau, viskas bus gerai, tik labai gaila Ievos, kuriai gali nuplaukti antrosios olimpinės žaidynės.
– Ar D. Karalienė irgi dalyvavo visose treniruočių stovyklose?
– Ji gruodžio mėnesį pradėjo treniruotis Trakuose, į kalnus slidinėti nevyko, o nuo sausio buvo visose treniruočių stovyklose Sabaudijoje.
– R. Maščinskui jau prieš antrąsias olimpines žaidynes sušlubavo sveikata, todėl jūsų norisi paklausti: ką tada veikė rinktinės kineziterapeutai, negi jie nematė, jog sportininkui buvo reikalingas poilsis?
– Rolandas sveikatos problemų turėjo ir anksčiau, jos dar labiau paaštrėjo nuo rudens. Sportininkas skundėsi, kad visa jėga negali atlikti testų.
Rolando sveikatą tyrė aukšto lygio gydytojai ir konsiliumas nusprendė, kad tris mėnesius jam reikia būti ramybės būsenoje. Dabar jis yra prižiūrimas medikų.
Lietuvos irklavimo rinktinė anksčiau visą laiką buvo forsuojama ir spaudžiama treniruotis, jai nebūdavo leista normaliai pailsėti.
Mes džiaugėmės, kad rinktinę konsultavo italas Giovanni Postiglione, tačiau jo treniravimo metodai privedė prie to, kad rinktinės irkluotojai pradėjo neišlaikyti didelių krūvių.
Buvo pertreniruoti Giedrius Bieliauskas, Armandas Kelmelis, ant ribos buvo Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Aurimas Adomavičius.
Sveikatą reikia tausoti, labai atsargiai dirbti dideliais krūviais. 2019 metais per paskutiniuosius aštuonis mėnesius rinktinė nesilankė nei pas mokslininkus, nei pas gydytojus. O treniruočių krūviai buvo nuolat didinami. Kai mūsų įgulos pralaimėdavo, jie dar labiau išaugdavo.
Irkluotojams pradėjus skųstis, o man ėmus juos palaikyti, pasidariau blogas.
Kai dabar rinktinei vadovauja mūsų treneriai ir sportininkai dirba normuotais krūviais, po kiekvienos treniruočių stovyklos mokslininkai jiems atlieka tyrimus, tai ir sveikatos sutrikimų nėra.
Lietuvos medicinos centre mūsų irkluotojus prižiūri gydytoja Gražina Bosaitė, su rinktine dirba gydytojas Mantvydas Šilkūnas ir du kineziterapeutai Rasa Batulevičiūtė bei Liudoslavas Adamovičius, kurį po šeimos pagausėjimo vėl prikalbinau sugrįžti prie irklavimo.
Šis puikus kineziterapeutas nemažai laiko praleidžia ir su mūsų jaunaisiais irkluotojais.
Per treniruočių stovyklas mūsų medikai visi keisdavosi, vykdavo tai vienas, tai kitas.
– Gal jau sulaukėte pirmųjų žinių iš Tarptautinio sporto arbitražo teismo, kur turėtų būti svarstoma I. Adomavičiūtės apeliacija dėl jai skirtos dvejų metų diskvalifikacijos?
– Kol kas sulaukėme tik vieno atsakymo, kad mūsų skundas priimtas. Ieškau pagalbos sportininkei, nes oficialiai per federaciją to negaliu daryti.
Yra žmogiškasis faktorius: žinau, jog sportininkė per klaidą pateko į sudėtingą situaciją ir nėra iš tų, kuri, siekdama pasigerinti savo treniruotumą ar varžybų rezultatą, specialiai naudojo kažkokius draudžiamuosius preparatus, todėl jai stengiuosi padėti.
Suprantu visus antidopingo komisijos veiksmus: taip, Ievos organizme rastas draudžiamas preparatas ir priimtas atitinkamas sprendimas.
Apie tas visas medžiagas savo nuomonę išsakė Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.
Jeigu dabar irkluotoja sėdi be jokio finansavimo ir pinigų bei spaudžiama treniruotis, kažkas turi jai nors kiek padėti.
Ieškau variantų, kaip jų surasti ir pagelbėti. Per viešuosius ryšius, feisbuką labai daug sportininkų Ievai siūlo finansinę ir moralinę pagalbą.
– Kokius uždavinius kelsite irkluotojams per Europos čempionatą?
– Tiems, kurie turi kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes, treneriai viską sudėliojo taip, kad jų sportinės formos pikas būtent būtų per jas.
Nepatekusiųjų lauks Liucerna, paskutinė olimpinė atranka. Negaliu teigti, kad mūsų irkluotojai 110 procentų maksimaliai pasirengė Europos čempionatui, kuris yra vienas etapų rengiantis kitiems svarbiems išbandymams.
Varžybų šiemet nebuvo daug, todėl bus įdomu pamatyti, kaip mūsų irkluotojai atrodo, kaip jie tokiomis sąlygomis adaptuojasi prie kovų.
Kontrolinės varžybos yra kontrolinės, o kai būni daug nerungtyniavęs, veikia psichologinė būsena, didelis jaudulys.
Šis Europos čempionatas visiems bus didelis jėgų patikrinimas po visų pandemijos sunkumų ir baimių.
– Ar po Europos čempionato irkluotojai grįš į Lietuvą?
– Ne, jie liks Italijoje ir netoli Varezės toliau tęs treniruočių stovyklą.
Tie, kurie iškovojo teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, dalyvaus Pasaulio taurės pirmojo etapo varžybose Zagrebe.
Gegužės viduryje per Pasaulio taurės antrojo etapo varžybas Liucernoje jau dalyvaus visi irkluotojai, kadangi tai bus paskutinė olimpinė atranka į Tokiją.
Atrankoje kelialapių sieks vyrų porinė ir pavienė keturvietės bei vienvietininkė Viktorija Senkutė.
– Kokios jų galimybės?
– Daugiausiai tikimės iš vyrų porinės keturvietės, kur dvi įgulos pateks į Tokiją.
Turi įvykti stebuklas, jeigu įgula neiškovotų kelialapių į olimpines žaidynes. Daug optimizmo suteikė 2019 metais per Europos čempionatą, kai „renovuota ir rekonstruota“ bei atsigavusi morališkai ir fiziškai, mūsų porinės keturvietės įgula buvo trečia iš 12 komandų.
Tik kažkoks nelaimingas atsitikimas ar atsitiktinumas mūsų vyrams gali užkirsti kelią į Tokiją. Per olimpines žaidynes jie yra pajėgūs kovoti dėl medalių.
