Izoliuotos Šiaurės Korėjos dalyvavimas Pietų Korėjos organizuotose Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse buvo svarbus veiksnys, 2018 metais paspartinęs abiejų šalių diplomatinį suartėjimą.
Tąsyk Šiaurės Korėjos Kim Jongo Uno sesuo Kim Yo Jong olimpiadoje dalyvavo kaip jo pasiuntinė ir sulaukė didelio dėmesio, o Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pasinaudojo proga tarpininkauti Pchenjano deryboms su Vašingtonu. Tai atvedė prie Kim Jong Uno susitikimų su tuomečiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, iš pradžių kėlusių daug vilčių, kad Korėjos pusiasalio denuklearizacijos klausimas pajudės iš mirties taško.
Tačiau naujausias Pchenjano pareiškimas deda tašką Seulo viltims pasinaudoti atidėtomis Tokijo žaidynėmis, turinčiomis prasidėti liepą, kad būtų išjudintas vėl įstrigęs derybų procesas.
Šiaurės Korėjos olimpinis komitetas „nusprendė nedalyvauti 32-osiose olimpinėse žaidynėse, kad apsaugotų sportininkus nuo pasaulio sveikatos krizės, sukeltos COVID-19“, sakoma pranešime, paskelbtame Sporto ministerijos valdomame tinklalapyje „Sports in the DPR Korea“.
Tačiau analitikai kėlė prielaidą, kad šį žingsnį galbūt labiau nulėmė kiti veiksniai.
Pranešime, pažymėtame pirmadienio data, nurodoma, kad nacionalinis olimpinis komitetas buvo susirinkęs kovo 25 dieną.
Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA anksčiau trumpa žinute pranešė apie šio komiteto posėdį, bet nepaminėjo sprendimo dėl Tokijo olimpiados.
Pažymėtina, kad 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 31-as Šiaurės Korėjos atstovas. Jie savo šaliai iškovojo rekordinį kiekį – septynis medalius: du aukso, tris sidabro ir du bronzos. Šis kraitis šiaurės korėjiečiams leido bendroje įskaitoje užimti 34 vietą (Londono olimpiadoje Š. Korėja su keturiais aukso medaliais apskritai buvo 21-a). Primename, kad Lietuvos olimpinė rinktinė Rio tenkinosi vienu sidabro ir trimis bronzos apdovanojimais bei finišavo 65-a, o Londone buvo 35-a (du aukso ir trys bronzos medaliai).
Uždara valstybė tapo dar labiau izoliuota, prieš daugiau nei metus paskelbusi visišką savo sienų uždarymą, mėgindama apsisaugoti nuo viruso, pirmąkart atrasto kaimyninėje Kinijoje ir išplitusio po visą pasaulį.
Šiaurės Korėja teigia, kad joje nebuvo jokių užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bet ekspertai šiuo teiginiu abejoja. Be to, sprendimas užsidaryti dar labiau paaštrino Pchenjano ekonomikos rūpesčius, papildydamas daugelio tarptautinių sankcijų, paskelbtų Šiaurės Korėjai dėl draudžiamų ginkluotės programų, poveikį.
Naujoji JAV prezidento Joe Bideno administracija baigia persvarstyti Vašingono politiką Pchenjano atžvilgiu. Daugelis prognozuoja, kad pareigūnai atnaujins derybas žemesniu lygiu, o ne stengsis organizuoti rizikingus, nors ir dramatiškus viršūnių susitikimus.
Per rinkimų kampaniją J. Bidenas vadino Kim Jong Uną „banditu“ ir griežtai kritikavo D. Trumpo susitikimus su Šiaurės Korėjos vadovu, nes tokios pastangos, anot jo, suteikia teisėtumo aurą vienam negailestingiausių lyderių. Vis dėlto J. Bidenas taip pat teigė esąs atviras diplomatijai.
J. Bidenas taip pat perspėjo Šiaurės Korėją apie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimų pasekmes, Pchenjanui neseniai išbandžius, anot JAV pareigūnų, balistinių raketų.
