Tokį sprendimą CAS komisija argumentavo tuo, kad dėl šios šalies dopingo skandalų Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) įvestas draudimas galioja ne tik oficialiam himnui, bet ir visoms dainoms, turinčioms akivaizdžių sąsajų su Rusija.
Tai reiškia, kad, pergalės atveju, Tokijo ir Pekino olimpinėse žaidynėse rusai ir toliau bus priversti žiūrėti ne į savo, o į olimpinę vėliavą ir klausytis ne savo, o olimpinio himno, kaip jau buvo 2018-aisiais Pjongčange.
Primename, kad to nebenorėdama, Rusijos olimpinio komiteto sportininkų komisija siūlė pakeisti nacionalinį himną liaudies daina „Katiuša“, pasakojančia apie moterį, kuri laukia į karą išvykusiojo mylimojo.
Nors pati daina – lyrinė, ji išpopuliarėjo per Antrą pasaulinį karą ir virto sovietiniu maršu. „Katiuša“ pramintas ir Raudonosios armijos naudotas salvinis reaktyvinis minosvaidis BM-13.
Dėl tarptautinių sankcijų Rusija pirmą kartą formaliai nedalyvavo 2018-ųjų žiemos olimpiadoje – tuomet rusų olimpiečiai oficialiai traktuoti kaip „olimpiniai atletai iš Rusijos“.
Tuomet Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) paskelbė Rusijai naują ketverių metų diskvalifikaciją dėl manipuliavimo skandalo epicentre atsidūrusios Maskvos antidopingo laboratorijos duomenimis.
Nors CAS vėliau nuobaudą sušvelnino perpus, Rusijos simbolių nebus nei šių metų Tokijo vasaros žaidynėse, nei 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiadoje.
