Valdžios atstovų neįtikina nei tai, kad sporto sektorius nebeišgyvena, nei tai, kad po kelerių metų dabartinius jaunuosius talentus galėsime vadinti prarasta karta.
„Tikėtina, kad su šiuo virusu kovosime dar ilgai, todėl užsidaryti yra pavojinga visuomenės sveikatai. Kalbu tiek apie vaikus, tiek apie suaugusiuosius. Tiek apie sveikatą bendrąja prasme, tiek apie psichologines problemas.
Mes, kaip ir kitas neuždarytas verslas, galime užtikrinti saugumą, todėl mūsų ignoravimas mažų mažiausiai yra neteisingas“, – sakė vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė.
Prieš kelias savaites valdžia atlaisvino vadžias grožio sektoriuje. Tik pažymėsime, kad dažna kirpykla ar grožio salonas yra 50 – 100 kartų mažesni nei krepšinio aikštelės, futbolo aikštės ar teniso kortai.
„Yra du dalykai, kuriuos dabartinė jauna ir ambicinga valdžia turi primti. Pirma – nieko nelaukiant leisti atsidaryti, kad nebūtų per vėlu. Artėja vasara, o vasaros sporto sektoriui visada yra sunkesnis laikas. Aišku, sporto sektorius privalo maksimaliai užtikrinti saugumą.
Antras dalykas – privalomos subsidijos. Negali būti taip, kad valstybė uždraudžia dirbti, nurodo užrakinti bazes ir viską palieka likimo valiai. Nedirbkite, bet gyvenkite, kaip norite? Pasakykite, kaip tą padaryti? Treneriams išgyventi už 260 eurų per mėnesį yra tiesiog neįmanoma.
Kaip išgyventi smulkiajam verslui, kuris mėnesinių nuomos ir komunalinių išlaidų turi po 15 tūkstančių per mėnesį, o pajamų – nulį? Imti paskolas tam, kad būtų padengtos išlaidos? Gerai, o kas toliau? Jų neatidavus, bankrutuoti ir užsidaryti? Didžiausi verslai, kurie laisvai gali tęsti veiklą internetu, gauna milžiniškas subsidijas. Mes norime suprasti, kodėl taip yra?
Kartais susidaro įspūdis, kad valdžia dabar didžiausią dėmesį skiria alkoholio pardavimo pataisoms. Ar neturėtų būti kitaip? Pavyzdžiui, grąžinti jaunus žmones į gyvenimą, sveikatinti. Daugelis žmonių yra užsisedėję, priaugę svorio ir turintys rimtų problemų“, – klausimas kėlė Balžeko teniso akademijos vadovas bei vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos pirmininkas Arūnas Balžekas.
Panašius klausimus kėlė ir didžiausią skaičių vaikų vienijančios Sostinės krepšinio mokyklos steigėjas Andrius Čerškus. Anot jo, kiekviena uždelsta savaitė iš esmės blogina situaciją.
„Sporto organizacijoms nebūtų sunku garantuoti saugumą bei turėti kontakto atsekamumą. Supraskite, kad tiek vaikai, tiek treneriai šiuo metu yra „sėdę“ tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kol tokios oro sąlygos, sportas lauke negelbsti.
Be to, jei žiūrėtumėm į ateitį, tai šie metai stipriai atsilieps visam sportui. Prastės tiek rinktinės, tiek klubų rezultatai. Nėra teisinga atimti sveikatingumo per sportą. Deja, pas mus viskas daroma atvirkščiai“, – sakė A.Čerškus.
Baltijos futbolo akademijos vadovas Ivanas Švabovičius valdžios atstovams pasiūlė pasižvalgyti į kaimynines šalis. Jose sporto sektorius nėra uždarytas, o sergamumo COVID-19 rodikliai panašūs į Lietuvos.
„Jeigu ir toliau viskas bus uždaryta, tai turėsime prarastą kartą. Jau dabar netrūksta jaunų žmonių, kurie skundžiasi pilnapadyste ar nugaros problemomis. Patikėkite, bus dar blogiau, dėl to ypač svarbu ieškoti kompromisų. Galbūt, leisti sportuoti mažesnėmis grupėmis, gal ieškoti kitų kelių, tačiau palikti kaip dabar negalima.
Aš suprantu, kad uždaryti ir neleisti yra lengviausia. Suprantu ir dėl praėjusio pavasario, kai mes nežinojome, kas tas koronavirusas. Dabar mes žinome ir suprantame, kad jei nebus atlaisvintas sporto sektorius, aplink turėsime krūvą kitų ligų.
Aš nesižvalgau į tolimas šalis, tačiau tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje karantinas taip pat yra, tačiau sportui daromos išimtys. Ir svarbiausia, kad tose šalyse sergamumas nėra didesnis nei pas mus“, – komentavo I.Švabovičius.
