Nauja lyga

Jeigu Latvija praėjusį mėnesį būtų panorusi atsiremti į Lietuvos Vyriausybės tiestą pagalbos ranką rengiant pasaulio ledo ritulio čempionatą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) būtų tekę paskubomis spręsti finansinį galvosūkį.

Nors toks scenarijus nuo pat pradžių atrodė menkai tikėtinas, užtat dabar jis visiškai realus ir itin aktualus šalies dviračių sportui.

Praėjusių metų pabaigoje LDSF gavo Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) pasiūlymą Panevėžyje priimti naujas varžybas, kurias tikimasi paversti prestižinėmis.

Sekdama lengvosios atletikos ir plaukimo pėdomis, UCI kartu su „Eurosport“ televizijos kanalu ėmėsi kurti dviračių treko Čempionų lygą – komercines varžybas, kurios papildys renginių kalendorių televizijos žiūrovams patrauklia forma.

Inauguraciniame sezone – per ateinantį lapkritį ir gruodį – ketinama surengti šešis Čempionų lygos turus, kuriuose lenktyniaus tik patys greičiausi ar ištvermingiausi planetos dviratininkai.

Supaprastinto formato dviejų dienų trukmės varžybos Panevėžyje vyktų vieną iš lapkričio savaitgalių.

Tačiau išnaudoti šią galimybę bandančiai LDSF kyla nesklandumų siekiant užsitikrinti Čempionų lygos turo organizavimui reikalingą biudžetą.

Galutinę paraišką UCI lietuviai privalo pateikti per šią savaitę. Nors ŠMSM iš principo palankiai vertina varžybų idėją, organizatoriams gali tekti kliautis vien žodiniais paramos pažadais ir patiems ant savo pečių užsiristi visą finansinę riziką.

Gediminas Bagdonas "Cido" arenos treke
Foto: Tomas Markelevičius

Brangi infrastruktūra dykinėja

Preliminariais skaičiavimais, Čempionų lygos turas „Cido“ arenos treke kainuos nuo 300 iki 330 tūkst. eurų.

Vien mokestis UCI už teisę organizuoti renginį sudaro pusę šios sumos – 150 tūkst. eurų.

Tiesa, mainais „Eurosport“ įsipareigotų suteikti atitinkamos vertės eterio savo žiniasklaidos kanaluose Čempionų lygą priimsiančių miestų ar šalių reklamai.

Anot prie lietuvių paraiškos dirbančio LDSF atstovo Stasio Petrausko, Panevėžio savivaldybė jau galvoja, kaip reikėtų pristatyti Aukštaitijos sostinę pasauliui, savo ruožtu įsipareigodama padengti apie 70 tūkst. eurų sudarančius treko nuomos ir komunalinius kaštus.

Iš valstybės biudžeto LDSF prašo 235 tūkst. eurų.

„Mūsų projektui pritaria tiek ministerija, tiek Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija. Bet kažkuria prasme esame įsprausti į kampą, nes kol kas turime tik žodinį pažadą skirti lėšų išimties tvarka. Žinoma, tikime, kad Lietuva jokiais būdais nerizikuos savo reputacija. Vis dėlto reikėtų, jog žodis virstų kūnu ir būtų sutvirtintas dokumentais, kad tas renginys galų gale tikrai įvyktų“, – Delfi teigė S. Petrauskas.

Nors UCI nereikalauja kartu su paraiška pateikti vyriausybinių garantijų dėl finansavimo, LDSF nenorėtų viena prisiimti įsipareigojimų, smarkiai viršijančių federacijos biudžeto galimybes.

Bėda ta, jog pateikti dokumentus reikia artimiausiomis dienomis, o ŠMSM bendra tvarka paskirstyti paramą Lietuvoje rengiamoms tarptautinėms varžyboms numačiusi tik birželį.

„Realus gyvenimas rodo, kad šita procedūra turėtų būti daroma gerokai anksčiau, kalendorinių metų pradžioje. Dėl pernelyg uždelsto atsakymo termino federacijos yra įspraudžiamos į labai nepatogius rėmus. Manau, jei nedarytume jokių išimčių, teoriškai Lietuvoje negalėtų vykti bent dalis patrauklių ir šaliai naudingų renginių“, – svarstė S. Petrauskas.

O kad naudinga būtų naujoji Čempionų lyga, LDSF atstovas neabejoja.

Per 12 metų nuo „Cido“ arenos atidarymo jos treke vyko vos vienas aukšto rango tarptautinis renginys – 2012-ųjų Europos čempionatas. Dar kelis kartus buvo surengtos į UCI kalendorių įtrauktos tarptautinės varžybos.

2012 metų Europos dviračių treko čempionato Panevėžyje atidarymas
Foto: Tomas Markelevičius

Arenos statybas išbranginęs, eksploatacijos kaštus išauginęs ir per krepšinio rungtynes ar koncertus žiūrovams tik trukdantis trekas kol kas yra kaip šuniui penkta koja.

„Visa šalies sporto bendruomenė mato, kad yra tiesiog nusikaltimas neišnaudoti tokios kokybės infrastruktūros. Nors trekas nėra federacijos nuosavybė, mes savo strategijoje numatome ieškoti būdų, kaip atvežti į jį daugiau renginių.

Čia reikalingos visų – LDSF, miesto, arenos valdytojų – koordinuotos pastangos, kurių iki šiol trūko. Juk mūsų bendras interesas sutampa – toks statinis neturi stovėti tuščias. Bent jau Panevėžio savivaldybė su tuo visiškai sutinka, tikiuosi, panašiai galvoja ir nauji koncesininkai“, – apie į verslininko Gedimino Žiemelio valdomos bendrovės rankas pernai perėjusią universalią areną atsiliepė S. Petrauskas.

Pinigų pakanka

Delfi kalbintas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas teigė, jog LDSF neturėtų jaudintis dėl Čempionų lygos turo finansavimo.

Paramos skyrimą viceministras vadino techniniu klausimu, kurio sprendimui tereikia rasti tinkamas priemones. O pinigų varžybų organizavimui esą numatyta pakankamai.

„Šis renginys mus domina, reikiamą sumą rezervavome. Bet nežinome, kada būtent ji turėtų būti išmokėta. Galbūt dar suspėtume šias varžybas finansuoti bendra tvarka birželį. O jeigu ne, tada reikės naujų metodų“, – sakė L. Obcarskas.

Linas Obcarskas
Foto: Asmeninis archyvas

Iš viso šių metų valstybės biudžete tarptautinių sporto varžybų organizavimui numatoma 800 tūkst. eurų.

Paklaustas, kodėl šis krepšelis bus dalinamas tik metams įpusėjus, viceminitras aiškino, jog tokius terminus diktuoja dėl pandemijos atsiradusi nežinomybė.

„Iš pernai paskirstytos 350 tūkst. eurų paramos 130 tūkstančių organizatoriai grąžino, nes jų planus pakeitė koronavirusas. Jis destabilizuoja visą sporto kalendorių, ne tik Lietuvos. Ir šie metai – tikrai ekstremalūs, daugybė renginių nusikelia. Todėl šįkart dar neskubėsime skirstyti finansavimo – maža tikimybė, kad per karantiną vyks kažkokie renginiai.

Bet ateinantį rudenį jau parengsime naują tvarką. Vis tiek norime, kad renginių Lietuvoje būtų, ir būtų daug. Tai – sveika ir šalies ekonomikai, ir pačiam sportui“, – žadėjo L. Obcarskas.

Nauja tvarka bus susijusi su dar kartą taisomu Sporto įstatymu. Pagal ruošiamą projektą, paraiškas organizuoti stambaus masto sporto renginius, reikalaujančius didelės valstybės paramos – nuo 50 ar 100 tūkst. eurų, mažiausiai prieš dvejus metus turės patvirtinti Nacionalinė sporto taryba. Kuklesnioms varžyboms finansavimas bus skirstomas metų pradžioje.

Užsieniečiai pabijojo rinktis susirgimų rekordus mušusioje Lietuvoje

Kai kuriems Delfi kalbintiems taptautinių varžybų organizatoriams perspektyva iki birželio laukti atsakymų dėl valstybės finansinės pagalbos kelia nemenką sumaištį.

Lietuvos motorlaivių federacija (LMF) šiemet ketina surengti du F2 vandens formulių pasaulio čempionato etapus – rupgjūtį Zarasuose ir rugsėjį Trakuose arba Kaune.

Tokių varžybų organizavimo patirties jau turintis LMF prezidentas Edgaras Riabko norėtų kuo anksčiau sužinoti, ar sulauks valstybės pagalbos – ir kokios.

Jo teigimu, etapo sąmata siekia apie 100 tūkst. eurų. Neturėdama ŠMSM garantijų, LMF veikiausiai imtųsi rengti tik vieną etapą iš dviejų, taip apsidrausdama bent nuo dalies galimų rizikų.

„Be abejo, mums labai blogai, kad žiemą dar negalime aiškiai planuoti varžybų biudžeto. Dėl vieno etapo dar galėtume rizikuoti, dėl dviejų – jau nelabai išeitų tiek ilgai laukti. Kita vertus, Tarptautinė motorlaivių sąjunga taip pat turi būti lankstesnė, nes nebėra pasirinkimo dėliojant čempionato kalendorių. Jei anksčiau jame būdavo iki septynių etapų, dabar yra norinčių organizuoti tik penkis“, – aiškino LMF vadovas, kuris pats ir kovoja dėl titulų F2 čempionatuose.

Edgaras Riabko
Foto: Asmeninins albumas

Be jau minėtų dviračių sporto ir motorlaivių varžybų, šiemet gegužę taip pat planuojamos Europos jaunimo dziudo taurės varžybos Kaune, birželį – tradicinis „Permit meeting“ kategorijos sportinio ėjimo festivalis Alytuje.

O štai vasario pabaigoje greta Šiaulių esančiame Rėkyvos ežere turėjusio vykti pasaulio poledinės žūklės čempionato šiemet nebus.

Praėjusį mėnesį Tarptautinė sportinės žūklės federacija (FIPSed) nusprendė perkelti pirmenybes į 2022-uosius.

„Iš mūsų pusės buvo viskas padaryta, viskas suderinta. Nors ir su papildomais sunkumais, čempionatą būtume surengę ir per karantiną. Deja deja. FIPSed paprašė visų valstybių apsispręsti, ar tokiomis sąlygomis jos nori dalyvauti. Tai buvo per patį koronaviruso piką, kai Lietuva pagal susirgimų skaičių pirmavo visame pasaulyje. Išėjo taip, kad dalis šalių iš karto atsisakė, ir tarptautinė federacija daugiau nieko nebegalvojo“, – pasakojo Lietuvos sportinės žūklės federacijos (LSŽF) prezidentas Tomas Būdas.

Anot jo, gauti valstybės finansavimą čempionato organizavimui LSŽF bandė, bet nepavyko. Todėl rengti planetos pirmenybes ketinta savo jėgomis. Priimti apie šimtą žvejų iš 16 valstybių kainuoja maždaug 40 tūkst. eurų.

Pasaulio poledinės žūklės čempionatas
Foto: Martynas Mikelionis

Primename, kad pernai atidėtas buvo ir pasaulio salės futbolo čempionatas. FIFA patvirtinus naujas datas, 24 stipriausios planetos komandos dėl trofėjaus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje grumsis rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis.

Valstybė turnyro organizavimo reikmėms jau buvo skyrusi 1 mln. eurų. Dabar Lietuvos futbolo federacija (LFF) prašo papildomų 300 tūkst. eurų, motyvuodama didesniais nei skaičiuota arenų ir treniruočių salių nuomos mokesčiais. Bendri pasaulio čempionato kaštai, kurių didžiąją dalį dengia FIFA, siekia apie 10 mln. eurų.

1 mln. eurų iš biudžeto skirtas ir pernai turėjusiam vykti, bet taip pat atidėtam olimpinės krepšinio atrankos turnyrui. Šešios rinktinės dėl vienintelio kelialapio į Tokijo žaidynes kausis birželio 29 – liepos 4 d. Kaune.

Iš viso galimybė namuose siekti olimpinio bilieto kainuos apie 3 mln. eurų, įskaitant 2,3 milijono dydžio vienkartinį mokestį Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA).

Be to, vasario 20-22 d. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) Vilniuje antrą kartą organizuos atrankos į 2022 metų Europos pirmenybes „burbulą“. Keturių komandų turnyras atsieis 280 tūkst. eurų, iš valstybės biudžeto prašoma 30 tūkstančių.

Beje, LKF kartu su Kauno „Žalgiriu“ prašo Vyriausybės sukurti pandemijos nulemtų nuostolių kompensavimo priemonę sporto sektoriui, motyvuojant pajamų praradimais negalint prekiauti bilietais į rungtynes.

Kol kas neaišku, ar žiūrovai bus leidžiami į tribūnas per olimpinės atrankos turnyrą, taip pat kitus svarbiausius Lietuvoje vyksiančius tarptautinius sporto renginius.