P. A. Čiočys gimė 1931 09 15 Pocelonių kaime, Alytaus apskrityje. 1950 m. baigęs Ukmergės vidurinę mokyklą, o 1955 m. ir Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetą jis įgijo teisininko specialybę.
Socialinių mokslų daktaras (1978), docentas (1995).1955-1986 metais dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. 1986-2005 m. dėstė VU Teisės fakultete, o 1995-2002 m. ir Lietuvos karo akademijoje.
Parašė su dėstomomis disciplinomis susijusius vadovėlius: „Teisės pagrindai“ (keturi leidimai), „Tarptautinė humanitarinė teisė“ (du leidimai), „Pasienio teisės pagrindai“, „Darbo teisė“ (su kt.), „Enciklopedinis karybos žodynas“ (su kt.). Darbo teisės klausimais patalpino į Visuotinę lietuvių enciklopediją 45 straipsnius. Teisine tematika parengė apie 100 straipsnių, kurie buvo išspausdinti ne tik Lietuvos, bet ir penkių Europos šalių mokslo leidiniuose.
Sporto visuomenininkas. Vienas rankinio žaidimo Lietuvoje pradininkų (1954), Lietuvos rankinio čempionas (1955), Tarptautinės kategorijos rankinio (IHF) teisėjas (1963), garbės sporto teisėjas (1978), Europos rankinio federacijos (EHF) inspektorius (1995-1998). Yra teisėjavęs regioniniuose bei tarptautiniuose turnyruose ir tarpvalstybiniuose susitikimuose. Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidiumo pirmininkas (1956-1959, 1961-1979), pavaduotojas (1980-1991).
Už ilgametę visuomeninę veiklą puoselėjant bei plėtojant rankinį Lietuvoje apdovanotas: LTSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) medaliais “Lietuvos TSR sportui atminti“ (1980, 1981, 1987, 1988); Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ apdovanotas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 80-mečio ir Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 60-mečio proga (1998), „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ apdovanotas: KKSD sidabro medaliu (1998, 2001), Sporto garbės komandoro ženklu (2006), II laipsnio ordinu (2016), LTOK „Olimpine žvaigžde“ (2006), LTOK prizu „Citius.Altius.Fortius“ (2016), Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus asmenine dovana (2006).
Rankinio populiarinimo tematika parengė ir išleido knygas „Lietuvos rankinio federacijai 50 metų“ (2005) ir „Janis Grinbergas .Sporto maestro“ (2010). Į periodinę spaudą apie rankinio žaidimą parašė per 200 straipsnių, iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertė Tarptautinių rankinio žaidimo taisyklių ir komentarų tris redakcijas (1994, 2002 ir 2005). Lietuvos sporto enciklopedijoje atspausdintas jo informatyvus apžvalginis straipsnis apie rankinį (2013).
