Pandemija praeis. „Generalinė repeticija“, – taip COVID-19 sukeltą suirutę vadina tie, kurie perspėja apie tikrąsias grėsmes, tykančias sporto. Klimato kaita – štai kas yra tikrasis pavojus pasaulio sportui.

Mums klimato kaita gali atrodyti kaip abstrakcija, nes negyvename Katare, kur oro kondicionieriai įrengiami lauke, ar Floridoje, kur potvyniai tampa vis dažnesni. Tačiau gamtos procesai, kuriuos mes vadiname stichiniais, kaip niekad anksčiau jaukia sportą. Tai matome žiūrėdami į užlietus stadionus, jūron byrančius aikštynus, atšauktas rungtynes, tirpstančius žiemos kurortus, karščio rekordų neatlaikančių atletų pasitraukimą iš turnyrų. Prisisekite saugos diržus, sako Motulė Gamta, nes tai tik pradžia.

Karščio bangos – pavojus sportui?

Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenų, nuo 2030 iki 2050 m. didėjanti temperatūra kasmet sukels apie 38 tūkst. papildomų mirčių, o ką jau kalbėti apie dažnesnius širdies smūgius, išsekimą ar kitokį sveikatos pablogėjimą. Kai kuriuose regionuose ne tik varžytis, bet ir stebėti lauko sporto varžybas taps sudėtinga.

Prognozuojama, kad kai kuriuose Australijos regionuose per ateinantį dešimtmetį dienų, kai temperatūra viršys 40 °C, padaugės 60 proc. Tokios tendencijos – iš esmės lėtos mirties nuosprendis kriketui, kuris ypač populiarus karštuose kraštuose, pavyzdžiui, toje pačioje Australijoje ar Pietų Azijoje, ir pagal turimų gerbėjų skaičių yra antras pasaulyje po futbolo.

2018 m. per Anglijos ir Australijos mačą Sidnėjuje termometrų stulpeliai kilo iki 47,3 °C – tai buvo karščiausia diena žemyne per 79 metus. Išsekęs anglų kapitonas Joe Rootas buvo išvežtas į ligoninę, o vienas dalyvis žaidimą tokiomis sąlygomis pavadino „80 cigarečių surūkymu per dieną“. Skaičiuojama, kad kriketą 2016 m. žaidė beveik 40 tūkst. mažiau žmonių nei 2006 m., o tai yra beveik 20 proc. netektis. Gamtai diktuojant savo sąlygas skaičiai, tikėtina, ir toliau kris.

Lengvoji atletika, ypač ilgųjų nuotolių rungtys, taip pat patenka į šį rizikos sąrašą. Per 2019 m. pasaulio čempionatą Dohoje oro temperatūra siekė 38 °C, drėgmė – net 80 proc. Tai privertė iš maratono trasos pasitraukti beveik tris dešimtis sportininkių. Netgi nepaisant to, kad bėgimas vyko naktį.

Prieš atidedant Tokijo olimpines žaidynes organizatoriai nusprendė perkelti maratono bėgimą ir sportinį ėjimą iš sostinės į 1000 km šiauriau esantį Saporą, nes karštis Tokijuje pasiekė 41 °C. Be to, ketinta prieš varžybas uždengti trasą šilumą atspindinčiu sluoksniu ir taip bent šiek tiek sumažinti dangos temperatūrą. Žaidynės būtų vykusios pačiomis žiauriausiomis klimato sąlygomis – svilinant 32 °C vidutinei temperatūrai ir esant didesnei nei 55 proc. drėgmei.

Prisiminkime atvirąjį Australijos teniso čempionatą šių metų pradžioje, kai visas žemynas skendėjo gaisruose. Tirštuose dūmuose žaidusi slovėnė Dalila Jakupovič susmuko ir pasitraukė po patirto kosulio priepuolio. Bernardas Tomičius per savo mačą išsikvietė medicinos pagalbą, nes jam ėmė trūkti oro. Visi žaidėjai kentė, dažnas mačo pabaigoje sunkiai judėjo. Ir tai nėra tik šių metų realija.

2014 m. keturias „Australian Open“ dienas iš eilės buvo fiksuojama aukštesnė nei 41 °C temperatūra. Daugiau nei tūkstančiui sirgalių prireikė medikų pagalbos, o Caroline Wozniacki plastikinis butelis tiesiog išsilydė, kaip ir Jo Wilfriedo Tsongos bateliai. Jelena Jankovič nusidegino užpakalį, nes mėgino prisėsti ant neuždengtos kėdės.

Aplietos aikštės taps kasdienybe?

Šešeri iš septynerių drėgniausių metų Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti nuo 2000-ųjų. Žiemos kritulių kiekis iki 2080 m. šalyje gali padidėti 70–100 proc. Skaičiuojama, kad apie 2050-uosius viena iš keturių futbolo aikščių, naudojama Anglijos futbolo lygos rungtynėms žaisti, bent kartą per metus skęs liūtyse. Anglijoje jau tapo įprasta dėl liūčių nukelti nuo keliolikos iki keliasdešimt rungtynių per sezoną. 2015–2016 m. Karlailo „United“ komandą audra Desmondas iš namų aikštės išstūmė net 49 dienoms.

Tyrimai rodo, kad mėgėjų komandos Anglijoje dėl blogo oro kiekvieną sezoną praranda penkias savaites, daugiau nei trečdalis – nuo dviejų iki trijų mėnesių. „Sport England“ pranešė, kad per dešimt metų žmonių, bent kartą per savaitę žaidžiančių futbolą, sumažėjo 180 tūkst. Sumažėjo Anglijoje!

Majamio „Dolphins“, amerikietiškojo futbolo klubas, tris rugsėjus iš eilės turėjo nukelti rungtynes dėl uraganų grėsmės. Skaičiuojama, jei jūros lygis pakiltų 180 cm, o taip, remiantis prognozėmis, turėtų nutikti iki 2050-ųjų, „Delfinų“ „Hard Rock“ stadione atsirastų pusmetris vandens. O pakilus dviem metrais vanduo imtų plūsti ir į „American Airlines“ areną, kurioje žaidžia Majamio „Heat“ krepšininkai.

Jei jūros lygis toliau kils, tokios vietos, kaip „TD Garden“ Bostone, „Citi Field“ Niujorke, „MetLife“ stadionas Naujajame Džersyje, „Petco“ parkas San Diege, „Del Mar“ hipodromas Kalifornijoje, „Oracle Park“ San Fransiske ir daugybė mokyklų aikštynų, sutelktų palei JAV pakrantę, bus tiesiog užlieti.

Ypač liūdnas likimas laukia pakrantėse esančių golfo aikštynų – per artimiausius kelis dešimtmečius šimtai jų atsidurs po vandeniu, įskaitant 450 metų istoriją skaičiuojantį legendinį Montrose‘o aikštyną Škotijoje. Donaldas Trumpas ne veltui ėmė rūpintis uolų barjeru, kad apsaugotų savąjį aikštyną Dunbege, Airijoje.

Apokaliptiniai scenarijai piešiami žiemos sportui. 2010 m. Vankuverio žaidynių organizatoriai teisinosi, kad rekordiškai šilti metai sutrukdė tinkamai paruošti trasas. Tačiau po ketverių metų Sočyje sportininkai kentėjo dar labiau.

Kanados mokslininkai sako, kad tik mažiau nei pusė miestų, jau rengusių žiemos olimpines žaidynes, būtų pajėgūs tą pakartoti ir 2050 metais. Jei visuotinis atšilimas nebus pristabdytas, 2080-aisiais šis skaičius sumažės iki keturių miestų – Kalgario Kanadoje, Pekino Kinijoje, Albervilio Prancūzijoje ir Solt Leik Sičio JAV.

Pietų Kalifornijos kalnynuose per 30 metų vidutinis dienų, kuriomis oro temperatūra žemesnė nei nulis, skaičius sumažėjo 25 proc. Kai kuriose vakarinėse JAV vietovėse sniego sezonas sutrumpėjo net 34 dienomis. Jau dabar JAV slidinėjimo kurortai 50 proc. energijos išlaidų skiria sniegui gaminti. Viena garsiausių lauko čiuožyklų Otavoje, Kanadoje, veikianti nuo 1972 m., kas dešimtmetį praranda penkias metų dienas, tinkamas ja naudotis. Jeigu nieks nesikeis, 2090 m. Otavoje teliks 28 dienos per metus, tinkamos čiuožinėti lauke.

Europoje, kurioje šiemet užfiksuota šilčiausia žiema žemyno istorijoje (duomenys nuo 1855 m.), tendencijos panašios.

Būtinas ir sporto indėlis

Bet eismas yra dvipusis. Verta kalbėti ne tik apie klimato kaitos poveikį sportui, bet ir paties sporto įtaką klimato kaitai. Daug sričių sulaukia badymo pirštais dėl CO² emisijos, bet sportas, atrodo, nuo šių kaltinimų lengvai išsisuka. Ar sportas tikrai niekuo dėtas? Masiniai renginiai, stadionų statybos, aprangos ir įrangos gamyba, sportininkų, žiniasklaidos, sirgalių skrydžiai bei aprūpinimas maistu – sportas yra atsakingas už milžiniškus išmetamo anglies dvideginio kiekius, kalnus neperdirbamų šiukšlių ir panašią žalą. Iš esmės netgi galima kelti klausimą, ar didelio masto tarptautiniai sporto renginiai moraliniu požiūriu yra priimtini klimato kaitos akivaizdoje.

„Nuo Sidnėjaus olimpinių žaidynių sporto pasaulyje netrūko aplinkosauginių šūkių, tačiau nebuvo daug realių veiksmų, kurių imtųsi įtakingiausios organizacijos, lygos“, – sako britų žurnalistas ir akademikas Davidas Goldblattas.

Sporto sektoriaus išmetamus CO² kiekius galima prilyginti mažos valstybės arba megapolio emisijai, bet paties sporto pastangos sprendžiant klimato kaitos problemas, anot D.Goldblatto, tiesiog mizerinės. „Euronews“ šį problemos ignoravimą pavadino „žaidimu prieš laikrodį“.

Neleisti su iškastiniu kuru susijusioms ir dideliu CO² emisijos kiekiu pasižyminčioms kompanijoms, pavyzdžiui, oro linijų, naftos, chemijos pramonės, visureigių gamintojams, reklamuotis per sportą – galėtų būti vienas pirmųjų žingsnių. „The Rapid Transition Alliance“ siūlo jau nuo 2030 m. drausti sporto renginius, kurie nėra neutralūs CO² atžvilgiu, bei pašalinti iš olimpinių žaidynių federacijas, kurios nėra pasiekusios nulinės CO² emisijos. Mažiau turnyrų, varžybos šalia viešojo transporto mazgų, plastiko atliekų mažinimas, atsinaujinančios energijos naudojimas stadionuose – taip pat gali būti sprendimo sudedamosios dalys.

Maždaug 50 organizacijų, įskaitant Tarptautinį olimpinį komitetą, FIFA, UEFA, NBA, NHL, jau pasirašė po Jungtinių Tautų veiksmų planu, kad sportas iki 2050 m. būtų neutralus CO² atžvilgiu. Imtynės, tenisas, buriavimas, kitos šakos – taip pat sąraše, bet tarp jų vos dvi žiemos sporto atstovės – slidinėjimas ir ledo ritulys.

TOK sako, kad klimato ir tvarumo veiksnys jau yra pagrindinis renkantis žaidynių šeimininkus, ir šio kriterijaus bus laikomasi ateityje.

„Mes jau gyvename su klimato kaitos pasekmėmis. Šios problemos ateityje nedings, turime pradėti jas spręsti dabar“, – sako TOK tvarumo vadovė Michelle Lemaitre.