Šviežiausia žinia tapo vyrų 50 km sportinio ėjimo rungties pašalinimas iš olimpinių žaidynių programos. Bent po vieną savo atstovą šioje rungtyje Lietuva turėjo kiekvienoje olimpiadoje, pradedant 1996 metų Atlantos žaidynėmis.

Ėjikui teks rinktis kitą distanciją

Praėjusių metų pasaulio čempionate Dohoje Lietuvos komandos lyderiais tapo ėjikai – 20 km žingsniavęs Marius Žiūkas užėmė 11 vietą, o 50 km distancijoje Arturas Mastianica buvo 15-as. Abu lietuviai užima pakankamai aukštas pozicijas „World Athletics“ reitinge ir turi realias galimybes dalyvauti kitąmet vyksiančiose Tokijo olimpinėse žaidynėse.

28-erių A.Mastianicos progresas kasmet džiugina lengvosios atletikos specialistus. Sudėtingoje ir ypač daug ištvermės reikalaujančioje rungtyje geriausius rezultatus sportininkai pasiekia perkopę 30-metį, tad po ketverių metų Paryžiuje vyksiančios žaidynės turėtų tapti jo karjeros viršūne. Vis dėlto rekordinių vietų ir rezultatų jis turės siekti nebe 50, o 20 km distancijoje – 50 km ėjimo varžybos paskutinį sykį vyks Tokijuje.

„Žinia palietė kiekvieną, ypač tuos, kurie vaikšto 50 kilometrų. 50 km yra visiškai kita distancija nei 20 km, čia vyksta visai kiti procesai, visai kita energijos gamyba, reikalingas visai kitas pasiruošimas. Mažai tokių sportininkų, kurie eina dvi distancijas ir abiejose yra aukštumoje. Tikrai liūdna ir tikrai nesuprantamas dalykas, vyrų 50 km rungties istorija yra labai ilga... Negalima sakyti, kad sportinis ėjimas ir visos distancijos čia vienodos“, – žinią pakomentavo A.Mastanicą treniruojantis Viktoras Meškauskas.

Panašu, kad 50 km rungtis bus pašalinta ne tik iš olimpinių žaidynių – „World Athletics“ pirmadienį paskelbė normatyvus į Judžine (JAV) 2022 metais vyksiantį pasaulio čempionatą, kur tarp ėjimo rungčių figūruoja 20 km bei naujai atsiradusi 35 km distancija tiek vyrams, tiek moterims.

Tarptautinis olimpinis komitetas 50 km distancijos pašalinimą grindžia lyčių lygybe, kadangi žaidynėse moterys gali varžytis tik 20 km nuotolyje. Neoficialiai kalbama, jog sprendimui įtakos darė ir mažas rėmėjų susidomėjimas šia rungtimi bei „nepatogiai“ ilga televizijos transliacija, trunkanti daugiau nei 4 valandas.

Kas laukia A.Mastanicos, kuriam po Tokijo žaidynių teks priimti svarbų sprendimą savo karjeroje?

„Laukia tas pats, kas ir visų – reikės bandyti persikvalifikuoti į tą distanciją. Nesirinksime kitos rungties nei ėjimo, pereiti į maratoną būtų utopija. Robertas Korzeniowskis (lenkų ėjikas – aut. past.) tapo olimpiniu čempionu ir 20 km, ir 50 km distancijose, tad persikvalifikuoti galima. Bet geriau, kai yra dvi distancijos, nes vieni žmonės yra linkę eiti 50 km lėčiau, o kiti – 20 km greičiau. Ėjimas yra techninė rungtis, tai yra tokių, kurie 50 km pasirenka dėl technikos dalykų, jog negautų pastabų“, – paaiškino V.Meškauskas.

Varžybose reikės daugiau sėkmės

Nuo kito sezono prestižinėse Deimantinės lygos varžybose šuolių į tolį, trišuolio, disko ir ieties metimų bei rutulio stūmimo rungtyse lengvaatlečiai varžysis kitaip: įprastiniai 6 bandymai bus išskaidyti į kvalifikacijos ir finalo etapus. Į finalinį pateks trys geriausius rezultatus užfiksavę lengvaatlečiai, tačiau lemiamame etape anksčiau užfiksuoti rezultatai bus nubraukiami, tad geriausią rezultatą kvalifikacijoje užfiksavęs atletas gali likti tik trečias.

Varžybų organizatoriai kol kas nepaskelbė, kiek bandymų sudarys finalinį etapą – trys ar vienas. Susiaurinant visus bandymus atliekančių sportininkų skaičių, siekiama sutrumpinti televizijos transliacijos laiką bei įnešti daugiau dinamikos.

Tokio formato varžybas jau išbandė Lietuvos trišuolininkė Dovilė Kilty, nušokusi 14,09 m ir užėmusi trečią vietą praėjusią žiemą „World Indoor Tour“ serijos etape Diuseldorfe (Vokietija). Tada trys geriausios sportininkės turėjo tik po vieną lemiamą bandymą.

„Tada buvau trečia ir, deja, paskutinis bandymas buvo neįskaitytas, antrą vietą užėmusiai Patriciai Mamonai – taip pat. Tokiu atveju padarai bet kokį įskaitinį, pavyzdžiui, 13,30 m ir laimi varžybas, – nusijuokė D.Kilty. – Komercinėse varžybose tai intrigos prideda, tikrai nesu prieš. Tačiau nenorėčiau tokio formato olimpinėse žaidynėse, ten turėtų būti normali tvarka ir laimi tas, kas parodo geriausią rezultatą.“

Beje, nuo kitų metų tiek trišuolis, tiek kita Lietuvai aktuali rungtis – disko metimas – po metų vėl taps Deimantinės lygos varžybų dalimi.

„Geriau trišuolis grįžta į Deimantinę lygą su nauju formatu nei būna išbrauktas. Labai džiaugiuosi sugrįžimu“, – sakė D.Kilty.

Permainomis varžybų formate nesidžiaugia pernai Deimantinėje lygoje debiutavęs ieties metikas Edis Matusevičius. Ietininkų rezultatai varžybose ypač svyruoja: 97,76 m rugsėjį numetęs ir antrą rezultatą planetos istorijoje vokietis Johannesas Vetteris varžybas baigė su 87,28 m.

„Nesąmonė. Esu pratęs, kad varžybose užtenka vieno gero metimo. Visą laiką būdavo šeši metimai, o jei būdavo kvalifikacija, tai ne tą pačią dieną. Esu prieš, – piktinosi normatyvą į Tokijo žaidynes jau turintis E.Matusevičius. – Ar tai leistų aplenkti žvaigždes? Visko gali būti, bet kitos pusės nesąžininga, pavyzdžiui, jei pirmu bandymu numetei 95 metrus, o po to suskaudo koją, nebegali mėtyti ir lieki trečias. Kur teisybė?“

Pasaulio lengvaatlečių asociacija atliko apklausą, geriausių planetos atletų prašydama įvertinti pokyčius Deimantinės lygos varžybose. Net 87 proc. atsakiusiųjų permainas vertina nepalankiai.
Vis dėlto kol kas apie tokio formato taikymą olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose nėra kalbama.

„Tikrai neįsivaizduoju, kad taip galėtų vykti pasaulio čempionatai ar olimpinės žaidynės. Taisyklės ir dabar pakankamai įdomios, turime daug pavyzdžių, kai paskutiniais bandymais tampama čempionais. Vien mes turime daug pavyzdžių savo istorijoje, kai Virgilijus Alekna ar Andrius Gudžius laimėjo varžybas lemiamais metimais. Nelaimėjai tol, kol nesibaigė varžybos, tad dabartinės taisyklės yra objektyvesnės, o intriga išlieka iki paskutinio bandymo“, – teigė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Perspėjimas bėgikams – atidžiau rinktis avalynę

Vis daugiau taisyklių įsigalioja ilgų distancijų bėgimo rungtyse dėl leistinos avalynės. Vienam po kito pasipylus planetos rekordams 5000 m, 10 000 m, 5 km, 10 km, vienos valandos bėgimo, pusmaratonio ir maratono rungtyse, neatsiejama šių rezultatų dalimi laikomi bėgimo batai.

Pirmieji pakeitimai įsigaliojo šių metų liepos 28-ąją, o pereinamasis laikotarpis truks iki kitų metų rugpjūčio 8 dienos. Nauji reikalavimai yra susiję su avalynes pado storiu, kuris negali viršyti 40 mm. Be to, siekiama, jog bėgikai nenaudotų prekyboje dar nesančių batų, tai yra, prototipų, sukurtų specialiai rekordų gerinimui.

„Tai galime pavadinti batų dopingu (juokiasi – aut. past.). Taisyklės įvestos tam, kad visi turėtų lygias galimybes varžytis vieni su kitais. Įmonės lenktyniauja tarpusavyje, kurios bus geriausios, kurios turės daugiausiai rekordų, o nuo to priklauso pardavimai. Iki šiol numeris vienas yra „Nike Alphafly NEXT%“ batai, bet dabar ir kitos įmonės stipriai patobulėjo. Paprastam bėgimo mėgėjui pamačius, jog krenta su vienais ar kitais batais tiek rekordų, atsiranda noras juos taip pat nusipirkti“, – pasakojo Tokijo žaidynėse vietos dar siekiantis Lietuvos maratonininkas Remigijus Kančys.

Tiesa, „NEXT%“ dėvėjęs norvegas Sondre Moenas rugpjūtį pranoko Europos rekordą, per valandą nubėgęs 21 131 metrus, tačiau šis rezultatas nebuvo patvirtintas žemyno rekordu būtent dėl avalynės taisyklių pažeidimo. Sportininkas buvo diskvalifikuotas.

„World Athletics“ patvirtino leistinos avalynės sąrašą ir jei atletas dėvi kitą, sąraše nepaminėtą avalynę, jis privalo užpildyti specialią formą. Jei varžybų metu teisėjui kyla įtarimas dėl avalynės, sportininko gali būti paprašyta duoti batus, kuriuos dėl reikalavimo atitikimo patikrintų specialistai.

„Mums yra paprasčiau (nei rekordininkams – lengvoji.lt), nes perkame iš parduotuvių sertifikuotus, patvirtintus, daugiau pritaikytus elitui. Kaip pavyzdys, Valensijoje pasaulio pusmaratonio rekordą pagerino lengvaatletis, bėgęs su prototipais, kurių dar nėra prekyboje. Jie išleisti tik toms varžyboms, tad tai truputį nesąžininga, nes dauguma sportininkų negali jų turėti ir sąlygos nėra lygios. Po to atsirado svarstymai, ar patvirtinti tą rekordą, ar ne“, – pasakojo R.Kančys.