IFBB kultūrizmo profesionalas papasakojo, kas konkrečiai nutiko jo gyvenimui itin daug įtakos turėjusią lemtingą dieną. E. Johno-Augustino mama vežė šeimą į šventę, kai prarado automobilio kontrolę.
„Vykome į vestuves, mama vairavo, automobilyje buvo mano broliai ir seserys. Kai mama padarė avariją, mano vyresnis brolis neteko vienos kojos, o aš – abiejų. Vienas žmogus sustojo, paėmė mane ir brolį bei nuvežė į ligoninę. Jis tą dieną išgelbėjo mūsų gyvybes. Vyro automobilis skendo mūsų kraujyje. Esu labai dėkingas jam. Mamai buvo labai sunku, nes ji jautėsi kalta dėl įvykio visą savo gyvenimą, tačiau jos dėka šiandien esu tas, kas esu“.
Pačiam E. John-Augustinui tikrai nebuvo lengva – teko susitaikyti su gyvenimu be amputuotų kojų.
„Buvo sunku, nes su broliu turėjome vykti į Prancūziją operacijai ir reabilitacijai. Buvau išsigandęs vaikas, sužeistas ir toli nuo savo tėvų, – tęsė jis. – Dar būdamas mažas išmokau bėgti, važinėti dviračiu, slėptis medyje, kaip ir visi kiti vaikai. Tačiau dažnai sėdėdavau neįgaliojo vežimėlyje dėl operacijų. O paauglys buvau kuklus, turėjau antsvorio ir slėpiau savo sugebėjimus“.
Atletas neslepia, kad bendraamžiai mokykloje iš jo dažnai šaipydavosi, o jo kojų protezus vadindavo „roboto kojomis“.
Savo pašaukimą E. Johnas-Augustinas rado persikėlęs į Prancūziją, kai būdamas 20 metų atvėrė sporto klubo duris.
Nuo tada jis laimėjo daugybę kultūrizmo varžybų, įskaitant Europos IFBB vežimėliuose kultūrizmo čempionatą 2015 metais.
Bionic Body pravardę turintis vyras sulaukė tokių kultūrizmo legendų kaip Ronnie Colemanas ir Lee Haney dėmesio. Net ir pats Arnoldas Schwarzeneggeris buvo sužavėtas Edgardo pasirengimu.
„Arnoldą sutikau du kartus. Pirmą kartą tai buvo „Arnold Classic“ varžybos Ispanijoje, iš karto po to, kai laimėjau Europos čempionatą. Pamačiau minią ateinant priešais, jis pasveikino mane, tuomet puolė ant kelių, padarė nuotrauką ir įkėlė į socialinius tinklus su prierašu: „Koks tavo pasiteisinimas, jei jis gali tai padaryti?“ Antrą kartą jis pasveikino mane su tobulėjimu. Man didelė garbė ir niekuomet nepamiršiu tų dienų, jis tikra legenda“, – kalbėjo E. Johnas-Augustinas.
Neįtikėtinai ištreniruoti vyro raumenys – nesuskaičiuojamų valandų treniruoklių salėje rezultatas. Tiesa, Edgaras apribotas savo neįgalumo ir gali atlikti ne visus pratimus.
„Išmokau prisitaikyti prie gyvenimo. Užaugau su tuo, tai – mano dalis. Darydamas kojų treniruotę negaliu visko, nes nelaikau pusiausvyros. Pavyzdžiui negaliu daryti pritūpimų. Dėl neįgalumo dažnai patiriu traumas, tačiau tęsiu viską su skausmu. Nesvarbu, kokiu. Jei pats to nepadarysiu, niekas už mane to nepadarys. Tai mantra, kurią man kažkada kalbėdavo mano mama“, – pasakojo jis.
Su kitais atletais mėgėjų varžybose vyras nebesivaržo, nes perėjo į profesionalų lygą. Tiesa, nors teisėjų jis nėra vertinamas, vien buvimą tarp profesionalių sportininkų jis laiko asmenine pergale.
„Galiu laisvai lipti ant scenos ir man tai didelis laimėjimas, galiu būti šalia įspūdingų atletų“.
