„Delfi TV“ laida „Sportinė forma“ lankėsi Šiauliuose, kur treniruojasi IFBB absoliutaus Europos kultūrizmo čempiono titulą Ispanijoje šį rudenį „nuraškęs“ J. Poliakus.
Pirmuoju Lietuvos kultūristu, laimėjusiu tokį titulą, tapęs vyras pasidalino įspūdžiais apie didžiausią pergalę, sava tapusią „Fišo“ pravardę, papasakojo juokingą istoriją apie pirmą pažintį su dabartiniu savo treneriu Arūnu Vandžiu ant varžybų scenos ir kaip sportas pakeitė jo gyvenimą.
Triumfas Europoje – staigmena
„Tikrai nesitikėjau, man tai buvo staigmena. Tikėjausi bent medalio. Pernai Europos čempionate buvau ketvirtas, šįmet norėjau aukštesnės vietos, bent bronzos. O gavosi maksimumas, buvau labai patenkintas“, – įspūdžiais po karjeros pergalės Ispanijoje dalijosi J. Poliakus.
Šiaulietis du kartus išklausė Lietuvos himną – pirmą kartą po pergalės savo – iki 90kg svorio kategorijoje, o antrąkart – tapęs absoliučiu nugalėtoju.
„Emocijos tai užkyla, tai nusileidžia. Kai tapau absoliučiu čempionu, nemoku apsakyti to jausmo. Tai suvokiu, tai nesuvokiu. Keistas jausmas, viskas viduje verda. Ir po 100 metų atsivertus istorijos knygą bus mano pavardė“, – džiaugėsi istorinę pergalę laimėjęs kultūristas.
Po triumfo ant scenos Justas leido sau pailsėti dieną, nuėjęs išsimaudė jūroje, vėliau baseine. Ir nesitreniravo. Mat, kaip juokėsi pats laidos pašnekovas, tuomet dėl koronaviruso pandemijos Ispanijoje nedirbo nė vienas sporto klubas.
„Sulaukiau daug sveikinimų. Negalvojau, kad tiek žmonių domisi būtent manimi. Palaikė mane emociškai, o geras žodis tikrai labai džiugina. Kaip švenčiau? Skaniai pavalgiau – buvo ir šokoladas, ir ledai“, – juokėsi jis, primindamas, kad prieš varžybas sportininkai itin griežtai laikosi dietos.
Sėkmės talismano nėra, tai – darbas salėje
Pati pradžia treniruoklių salėje Justui buvo gana vangi – atėjo keliskart pakviestas draugo, nors mieliau būtų likęs namie ir pagulėję ant sofos.
„Pabandžiau ir „užkibau“. Mane labiausiai traukė kūno pokytis. Kiekvieną savaitę, mėnesį, pusmetį matau, kaip keičiuosi, kur auga raumuo daugiau. Taip pat žiūriu maistą, kur daugiau angliavandenių, baltymų, noriu viską žinoti. Per tiek metų atsirinkau, kas man iš produktų tinka geriausiai“, – pasakojo Europos čempionas.
Ar 9 metai yra daug, norint tapti nugalėtoju Senajame žemyne?
„Reikia tuos metus praleisti labai disciplinuotai. Kažkam iki titulo reikia 12 metų, kažkam – 5. Man reikėjo 9. Daug priklauso nuo finansų ir galimybių, – kalbėjo jis. – Neturiu jokių talismanų, lemiančių sėkmę. Ją turi atnešti darbas salėje. Darau viską 100 proc. ką sako treneris, be išimčių. O ant scenos lipu jau be jaudulio, nes čia nieko nepakeisiu – visas darbas jau nuveiktas sporto salėje“.
Tiesa, J. Poliakus pripažino, kad pozavimas ant scenos yra sunkiau nei treniruotė: „Reikia išlaikyti pozą ne 3 sek., o 30 sek. Išmokti lengva, bet taisyklingai išlaikyti pozą sudėtinga. Yra ką veikti. Mano mėgstamiausia poza kaip ir daugelio kultūristų yra most muscular.
Ant scenos vertinamos proporcijos – kūnas turi būti kaip smėlio laikrodis – „didelės“ kojos, platūs pečiai ir raumenų reljefas. Kad raumenų reljefas geriau matytųsi, varžybų dalyviai grimuojami specialiu grimu.
„Kiek užtrunku su grimu? Priklauso nuo grimuotojo. Jei patyręs, tai greitai – apie 20 minučių, bet jei nepatyręs tai ir dvigubai ilgiau. Mozoja, mozoja. Ar greitai nusiplauna? Jei neuždelsiu, po varžybų iš karto į dušą nueinu, greitai. O jei uždelsiu ir oda sausa, tuomet sunkiau, nes susigeria į odą. Šiaip dabartinis grimas nepiktybinis, rūbų netepa. Štai anksčiau buvo kitoks grimas, blizgus, piktybinis, rūbus tepdavo, o jį nuvalyti prireikdavo ir aliejaus, ir „Fairy“ ploviklio.
Nuotrauka su treneriu tapo legendine
Šiauliuose privačiame name įrengtoje nedidelėje sporto salėje J. Poliakus treniruojasi visą savo karjerą. Čia daugybė paties kultūristo, jo trenerio Arūno Vandžio ir kitų kultūrizmo „dievukų“ plakatų, dengiančių kone visas patalpos sienas.
Prie pat įėjimo, matomoje vietoje pakabinta legendinė fotografija, kurioje užfiksuotas netikėtas J. Poliakus ir jo trenerio susitikimas ant varžybų scenos 2011 metais.
„Tai buvo atsitiktinumas, tuomet nebuvome pažįstami. Varžybų komentatorius patraukė mane per dantį: „Atitraukite tą vaikiuką nuo Arūno, nelabai kaip žiūrisi“. Bet vėliau komentatorius manęs atsiprašė, o aš ir neįsižeidžiau, viską supratau. Vėliau A. Vandys mane pakvietė į treniruotę, gal įžvelgė manyje potencialą. Aš jam sakau, kad mes jau stovėjome kartu ant scenos, o jis tuo labai stebėjosi. Atsiunčiau jam nuotrauką. Juokas iki ašarų. Tai nuo tos dienos mūsų darbas ir prasidėjo“, – pasakojo Europos čempionas.
Anot jo, trenerio indėlis į pergales – 80 proc., tad be trenerio – nė iš vietos. O sunkiausia Justui kultūrizmo sporte yra mitybos reikalai: „Ta višta, jautiena, kiaušiniai... per 3-4 mėnesius matant vištieną per pakelį jau smirdi. Nusibosta, skonio vištos nebejaučiu, valgau tik kad reikia. Kai dieta pasibaigia, atneša sriubos, tai net seilės susikaupia, nes ten ir druska, ir kiti ingredientai. Paprastai labiausiai pasiilgstu sriubos“.
Kultūrizmas pakeitė Justo gyvenimą – pirmiausiai iki kaulų smegenų įaugo režimas.
„Atostogose esu ar kur kitur, režimas išlieka, tai – užprogramuota smegenyse. Maistas kas tris valandas, pradėjo rūpėti miegas, turiu pailsėti. Kai miegu ir ilsiuosi, tuomet raumenys auga, o ne salėje. Disciplina išsiugdė, viskas laiku. Tai tapo gyvenimo būdu“, – kalbėjo laidos „Sportinė forma“ herojus.
Ar kultūrizmas populiarus Lietuvoje? „Nemanau, trūksta reklamos, suvokimo, kaip sunku pasiekti rezultatų. Krepšinio fanai irgi ne visi žaidžia krepšinį, bet į rungtynes ateina gausiai. Būtų smagu, kad išėjus ant scenos plotų visa arena, bet dabar realybė tokia kultūrizme – kai išeinu, ploja daugiausiai mama, tėtis ir draugas. Liūdna“, – apgailestavo jis.
Pravardė ir tatuiruotė – gyvenimo variklis
J. Poliakus geriau visi žino ne tikruoju jo vardu ir pavardę, bet pravarde – Fišas. Mat anksčiau jį tiesiog dėl pavardės vadino Peleku, o vaikystėje kažkas „užmetė“ pravardę Fišas. Nuo to laiko ji ir lydi vyrą per gyvenimą iki šiol.
„Dabar daug kas nežino tikrojo mano vardo, nes visur mane šaukia Fišu. Turiu tatuiruotę ant nugaros – Koi žuvis. Kinijos ir Japonijos mitologijoje ši žuvis plaukia į krioklį. Kai įplaukia prieš srovę į krioklį, ji tampa drakonu.
Tatuiruotėje pavaizduotas žuvies virsmas drakonu. Tai – atkaklumas, kuris atspindi mano gyvenimo būdą. Mano tikslas nuolat auga: norėjau tapti absoliučiu Lietuvos čempionu – tapau, norėjau iškovoti Europos pirmenybių medalį – tapau čempionu, dabar norisi pasaulyje tapti bent prizininku“, – pasakojo J. Poliakus.
Smalsumo pagautas jis dar nenulipęs nuo Europos čempionato scenos pradėjo svarstyti, kaip atrodytų tarp pajėgiausių planetos kultūristų ir ar daug trūktų iki medalio. Tiesa, tai patikrinti Fišas turės galimybę tik kitais metais. Šįmet dėl nepalankios koronaviruso pandeminės situacijos į planetos pirmenybes šiaulietis nevyko.
Asmeniniu treneriu dirbantis Justas turi dar vieną stiprią aistrą – motociklus.
„Turiu du motociklus, esu dalyvavęs plento žiedinėse lenktynėse Lietuvos čempionate, važinėju su krosiniu motociklu po miškus. Tai mano aistra, kurios nenorėčiau nutraukti visą gyvenimą“, – pripažino J. Poliakus, svarstęs, kad jei ne kultūrizmas, veikiausiai siektų rezultatų motociklų lenktynėse.
Daugiau laidos dalyvių minčių – vaizdo įraše.
Laidos vedėją rengia Aleksandras Pogrebnojus.
Visą „Delfi TV“ laidos „Sportinė forma“ archyvą rasite čia.
