Rugsėjo pradžioje Alytuje vykusiame sportinio ėjimo festivalyje lietuvė 20 km distanciją įveikė per 1 val. 30 min. 54 sek. ir 6 sek. pranoko Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Į trečią savo olimpiadą ketinanti vykti lengvaatletė pasakojo apie vis iš naujo pamilstamą sportinį ėjimą, „juodą“ darbą treniruotėse, ką jai davė profesionalus sportas, karjerą išgelbėjusią patirtį treniruočių stovykloje Australijoje ir svajones.
„Pirmą kartą taip ypatingai jaučiausi įvykdžiusi olimpinį normatyvą, nes man tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. Atrodo, tas jausmas man jau turėtų būti įprastas, bet olimpinis normatyvas yra labai aukštas. Anksčiau galėdavau vos ne su pirmomis varžybomis jį įvykdyti, o dabar nuo 2018 metų nesugebėjau prie tokio rezultato net priartėti“, – pasakojo B. Virbalytė.
Ėjikė prisipažino, kad norėjo dar šįmet sudalyvauti Tokijo olimpiadoje, nes buvo pavargusi nuo kojos skausmo ir neigiamų emocijų.
„Maniau, kad Tokijo žaidynės bus paskutinis taškas mano sportinėje karjeroje. Dabar jau tenka pripažinti, kad karantinas išėjo į naudą. Perkroviau mintis, pradėjau kitaip žiūrėti ir džiaugiuosi, kad olimpinis normatyvas jau mano kišenėje“, – kalbėjo Lietuvos čempionė ir rekordininkė.
Brigita tvirtino, jau buvo pamiršusi, koks tai geras jausmas: „Tai ir sugrįžimas po traumos, ir aukštas rezultatas, buvo džiaugsmo ašarų, pakylėjimas, o tiek sveikinimų jau seniai nesu gavusi. Galbūt po 2015 metų pasaulio čempionato 7 vietos ar 2018 metų Europos čempionato 4 vietos. Man buvo malonu, kad žmonės pradėjo manimi tikėti. Tas tikėjimas buvo nuslopintas, nes dvejus metus nesugebėjau parodyti aukšto lygio rezultatų. Džiaugiuosi, kad esu žmogus, kurio tikrai dar nereikėtų nurašyti“.
Olimpinės žaidynės B. Virbalytei iki šiol nebuvo sėkmingos – 2012 metais Londone ji užėmė 26-ą vietą (1:31:58), o 2016 metais buvo 25-a (1:35:11). „Norėčiau, kad bent Tokijo žaidynės būtų sėkmingesnės“, – vylėsi „Delfi TV“ laidos „Sportinė forma“ viešnia.
Dar prieš pusmetį B. Virbalytė būtų tiesiai šviesiai pasakiusi, kad Tokijo olimpiada bus paskutinis akcentas jos daugiau nei 22 metus trunkančioje karjeroje. Tačiau koronaviruso pandemija sujaukė olimpinį 4 metų ciklą ir, jei Tokijo olimpiada įvyks 2021 metais, tai iki kitos – Paryžiaus – olimpiados bus likę tik 3 metai.
„Dabar neapsikraunu mintimis, kada turėčiau savo karjeroje padėti tašką, nes to spaudimo ir taip užtenka iš aplinkos. Visi man primena mano amžių, kad jau laikas pagalvoti apie kitus dalykus gyvenime. Pati sau norėčiau to spaudimo nekrauti – tol, kol mėgausiuosi sportu, tol ir būsiu. Dažnai matome, kad talentai išeina iš sporto, nes neatranda meilės jam, mėgavimosi. Man didžiausią džiaugsmą teikia būtent sportas“, – kalbėjo ėjikė.
Ir tęsė: „Aš susitaikiau, kad sportinė karjera yra pakilimai ir nuosmukiai. Galbūt pakilimai galėtų būti stabilesni. Mano „duobės“ pakankamai gilios, bet aš žaviuosi sportu, nes niekada nežinai, kaip gali pasisukti sezonas“.
B. Virbalytė nevadina savęs talentinga sportininke, turinčia gerus duomenis. „Ne kartą esu girdėjusi iš medikų, kokia esu sportininkė, kai tokie prasti duomenys. Tačiau viską pasiekiau su gera sportinio ėjimo technika, užsispyrimu, motyvacija ir juodu darbu.
Pokyčių Lietuvos čempionės ir rekordininkės karjeroje įnešė ir kasmetinės mokslinės treniruočių stovyklos Australijoje, ir ten sutiktas treneris.
„Tų pokyčių man reikėjo – su naujomis viltimis ir jėgomis kibau į darbus. Man tai buvo išsigelbėjimas. Ten oras, sąlygos, kompanija labai motyvuoja, išgelbėjo ne tik mano, bet ir kitų sportininkų karjerą“, – pasakojo ji.
Paklausta, kaip atėjo į sportinį ėjimą, B. Virbalytė nusišypsojo – įdomi istorija.
„Pirmasis treneris pamatė mane kaip aktyvią mergaitę, truputį apgavo sakydamas, kad tai bus bėgimo treniruotės. Po kelių savaičių jis manęs paprašė pabandyti sportinį ėjimą, sakė kad jam trūksta vaikų vienoms varžyboms, ir tos dvi savaitės dabar trunka 22 metus.
Sportiniame ėjime nepasiliksi tiek metų, jei nepamilsi šios sporto šakos. Nebuvau tas talentas, kai iš karto atėjo pirmos vietos, reikėjo kelių metų, kad prasimuščiau į lyderes. Pergalės motyvuoja, bet mane labiausiai sužavėjo pati sporto šaka, kuri reikalauja didelio atsidavimo. Tai varikliukas, kuris veža mane gyvenime.
Mane žavi ilgos monotoniškos treniruotės. Man ne problema ruoštis vienai varžyboms. Galiu išspausti iš savęs maksimumą, net jei aplink nėra nė vieno žmogaus. Kitiems reikia, kad būtų grupė, komanda. Buvimas su savimi, ilgas kentėjimas mane veda į priekį“, – pasakojo laidos „Sportinė forma“ viešnia.
Lietuvos sportinio ėjimo lyderė turi planą, ką veiks baigusi sportinę karjerą, ją žavi daugybė dalykų.
„Tačiau mano didžiausios svajonės visada susijusios su sportu. Labai norėčiau su dabartine būsena, geromis emocijomis, be skausmo pabandyti išlikti sportiniame ėjime kuo ilgiau. Noriu būti tuo ilgaamžiu sportininku, kuris jaunajai karta būtų pavyzdys, kad pasitaikius sunkumams nereikia trauktis iš sportinio kelio“, – sakė B. Virbalytė.
Daugiau laidos dalyvių minčių – vaizdo įraše.
Laidos vedėją rengia Aleksandras Pogrebnojus.
Visą „Delfi TV“ laidos „Sportinė forma“ archyvą rasite čia.
