Pasak kreipimosi iniciatorių, tai padėtų šalies sportininkams geriau pasiruošti kitąmet Tokijuje vyksiančioms olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, kitiems aukščiausio lygio tarptautiniams renginiams, skatintų visuomenės fizinį aktyvumą.
„Šiuo metu galiojanti tvarka, kai valstybės valdomas Sporto rėmimo fondas finansuoja tik projektines veiklas, užkerta visų sporto šakų federacijoms kelią šias lėšas panaudoti ilgalaikiam profesionalių sportininkų rengimui, infrastruktūros jiems kūrimui.
Todėl prašome bent 30 proc. fondo lėšų tikslingai nukreipti aukšto meistriškumo sportui finansuoti ir taip kurti sąlygas sporto lygio Lietuvoje kėlimui“, – teigia vienas iš kreipimosi iniciatorių, buvęs Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, netrukus vėl pretenduojantis tapti šios organizacijos vadovu.
Kreipimąsi į Seimo pirmininką pasirašyti sutiko 23 federacijos, tarp jų: Lietuvos sportininkų asociacija, plaukimo, bokso, karate, dviračių sporto, slidinėjimo, biatlono, šiuolaikinės penkiakovės ir kitos. Federacijas subūręs T. Kučinskas teigia, kad šis žingsnis sporto bendruomenei buvo būtinas.
„Tai visų be išimčių Lietuvoje veikiančių federacijų lėšas, skirtas sportininkų ugdymui, padidintų beveik dvigubai, tai taip pat galiotų ir neįgaliųjų sportininkų organizacijoms, besiruošiančioms kovai parolimpinėse žaidynėse. Tad natūralu, kad sporto bendruomenė susivienijo dėl bendro tikslo“, – kalbėjo T. Kučinskas.
Toks įstatymo projektas Seime buvo pristatytas jau beveik prieš metus, tačiau Vyriausybė išvadą dėl jo pateikė tik šio rudens pradžioje. Išvadoje teigiama, jog iš esmės projekto siūlymams reikėtų pritarti.
„Pandemijos sustabdytą sezoną išgyvenusiems sportininkams reikės itin daug pastangų ir resursų, norint kuo geriau pasiruošti artėjančioms olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms. Todėl pokyčius įgyvendinti yra labai svarbu dabar, nepraleidžiant dar vieno olimpinio sezono“, – sakė T. Kučinskas.
Pasak jo, šis pokytis padėtų įgyvendinti ir kitą Sporto rėmimo fondui keliamą tikslą – skatinti visuomenės fizinį aktyvumą.
„Rūtos Meilutytės ir kitų įkvepiančių mūsų čempionų istorijos rodo, kad būtent tarptautinės pergalės paskatina jaunus žmones susidomėti sportu, didiną norą sekti profesionalų pavyzdžiu. Tad akivaizdu, kad profesionalaus sporto lygio kėlimas pasitarnautų ir visuomenės sveikatai“, – įsitikinęs iniciatyvos autorius.
Kreipimesi prašoma pokytį apsvarstyti ir priimti dar šioje Seimo sesijoje.
