Su Viliumi kalbėjome apie sugebėjimą pritaikyti tokių sporto legendų požiūrį į gyvenimą, kas žavi snukerio žaidime, kiek šių metų planus paveikė koronaviruso pandemija ir kurios šalies auklėtiniai yra patys geriausi.

„Norint tapti geru snukerio žaidėju pirmiausiai reikia turėti labai gerą koordinaciją. Akys turi matyti ir rankos gerai dirbti. Pirmiausiai stebi, kaip žaidėjas gali „įsipaišyti su lazda“, atlikti judesį minkštai, tiesiai. Tai labai svarbi talento dalis. Antra talento dalis – analitinis mąstymas, kaip sugebi mąstyti į priekį, kiek sugebi aiškiai vizualizuoti, kaip padaryti tam tikrą veiksmą. Geriausi žaidėjai sugeba tai daryti labai gerai. Mėgėjams dažniausiai tai būna sudėtinga. Reikia įsivaizduoti paveiksliukus savo galvoje, turėti aiškų sprendimą, kodėl tai darai,“ – pasakojo V. Schulte-Ebbertas.

Jis pabrėžė, kad žaidžiant prie stalo reikia turėti labai aiškų tikslą: „Kai žmonės ateina į sporto salę, nori „numesti“ svorio, pagerinti kažkokį rezultatą. Snukeris – ne išimtis. Pavyzdžiui, varžybų metu atlikti tam tikrą judesį, laimėti prieš kažkokį žaidėją. Žmonės švaisto savo laiką, jei mušinėja kamuolius dėl smagumo. Turi būti labai aiškus tikslas, ką nori padaryti“.

V. Schulte-Ebbertas laidoje pasakojo, kad seka sporto garsenybių pavyzdžiu, jų darbo etika, aiškaus plano turėjimu. Nesvarbu, kas tai būtų – ar Kobe Bryantas ir LeBronas Jamesas, ar Arvydas Sabonis ir Šarūnas Jasikevičius.

„Man patinka Š. Jasikevičius, kad jis toks griežtas. Kai treniruoju žmones, taip pat esu griežtas. Pasiteisina? Taip ir ne. Rezultatą duoda. Esu lietuviško charakterio, norisi prie esmės eiti“, – mintimis dalinosi „Sportinės formos“ laidos svečias.

Snukerio seminarus ir pamokas internete vedantis vilnietis pasakojo, kad iš pradžių buvo nejauku, tačiau vėliau jau pasijautė, kad kamerų apsuptyje tarsi kalbėtų su draugu.

„Jei sugebu suteikti vertę žmogui ir perduoti tam tikrą žinutę, jaučiuosi gerai. Turiu vidinį poreikį padėti, viduje esu mokytojas. Noriu padėti žmonėms pagerinti pasirodymą varžybose, patobulinti treniruotes, kaifuoju nuo proceso, kai tai darau, – kalbėjo V. Schulte-Ebbertas ir tęsė. – Dirbu su įvairių kultūrų žmonėmis ir man patinka ta įvairovė. Gal labiausiai patinka su žydais dirbti, nes jie labai konkretūs žmonės, mažiau kalbų, daugiau darbų. Taip pat faini skandinavai, Indijos atstovai eina labiau per jausmus“.

Snukerį rekomenduoju pabandyti kantrybei lavinti, strateginiam mąstymui, intelektualiniam išprusimui.
Vilius Schulte-Ebbert

Kas gi taip žavi snukerio žaidime?

„Kiekvieną kartą, kai žaidžiu, patenku į skirtingas situacijas, kur galiu pasimokyti. Tai nesibaigiantis procesas ir galutinio taško nėra. Visada gali rasti, ką padaryti geriau. Supratau, nesvarbu, kiek metų žaidi, visuomet gali būti geresnis. Pats tobulėjimas man labai patinka. Snukeris man kaip teatras, drama, ypač varžybų metu, kai tylu ir tuo pačiu verda kažkokia emocija.

Kai žaidi krepšinį, žiūrovų nematai, bet girdi, o snukeryje žiūrovus matai, bet jų negirdi. Jei tave stebi žmonės, tyli, sukuria aurą, turi tą įtampą laikyti savyje, bet negali išleisti į išorę. Tai ir faina, ir sudėtinga, nes jei kažkas atsitinka, krepšinyje gali tą emociją išreikšti, o snukeryje – ne“, – sakė snukerio profesionalas ir treneris.

Kalbėdamas apie svajones jis pirmiausiai pabrėžė, kad norėtų matyti snukerį olimpinėse žaidynėse. Taip šis žaidimas sulauktų daugiau dėmesio, o pačiam Viliui tektų labiau atraitoti rankoves ir ugdyti daugiau talentų.

„Noriu turėti studentų iš viso pasaulio, kad jie taptų profesionalais ir pasiektų aukštumų. Noriu padėti vystyti sportą Lietuvoje ir visame pasaulyje, noriu būti ne tik treneris, bet ir mentorius, ugdantis asmenybę, padėti priimti tinkamus sprendimus ir ugdyti charakterį. Snukerį rekomenduoju pabandyti kantrybei lavinti, strateginiam mąstymui, intelektualiniam išprusimui“, – kalbėjo laidos svečias.

Anot jo, Lietuvoje snukeris kol kas nėra populiarus.

„Reikia turtingo dėdės, kuris čia investuotų į sportą. Nematau strategijos iš federacijos pusės, kur judame ir ką norime pasiekti. Aišku, reikia būti drąsesniems ir ieškoti spendimų. Estijoje įsikišo kultūros ministerija, atsirado jaunų žmonių, klubai, ten yra visiškai kitokia snukerio situacija nei Latvijoje ar Lietuvoje. Jei žmonės užsiima, galima tą procesą „užkurti“. Deja, Lietuvoje snukerio lygis kyla ne taip greitai, kaip norisi“, – pastebėjo V. Schulte-Ebbertas.

Daugiau profesionalaus snukerio žaidėjo ir trenerio minčių – laidos įraše.

Visą „Sportinės formos“ laidų archyvą rasite ČIA.