Geriausias Norvegijos boksininkas pasakojo apie pandemijos supančiotą sportą Skandinavijoje, viešnagę Lietuvoje, Evaldo Petrausko ir Sergejaus Maslobojevo smūgių jėgą, retus rėmėjus, prasmingą meditaciją, neįprastą ūgį ringe, svajones ir didelį norą tapti pavyzdžiu jaunimui.

„Man boksas iš pradžių visai nepatiko. Susidariau nuomonę, kad dėl bokso „atidaužys“ galvą, buvo tokių baimių, kokių turi visi žmonės. Todėl iš pradžių mano gyvenime buvo Tailando boksas, vėliau jau norėjau kažko naujo. Norėjau patobulinti rankų smūgius ir Kristiansande susiradau klubą, susitikau savo dabartinį trenerį, kuris yra iš Rusijos. Jis man pasakė, kad iš manęs padarys tikrą boksininką. Patikėjau juo ir pradėjome dirbti, siekti tikslų“, – pasakojo dukart Norvegijos ir dukart Skandinavijos čempionas, atstovavęs Norvegijai ir 2019 metų Europos žaidynėse.

Mane gelbėjo, motyvavo ir padėjo sportas. Išnaudojau laisvą laiką sportui. Ir dabar man tai pradeda nešti vaisių. Tačiau pradžioje teko iki bokso klubo kasdien važinėti autobusu 75 km, užtrukdavau iki 3 val., buvo sunkus mentalinis iššūkis.
Mindaugas Gedminas

6 metus bokso ringe prakaitą liejantis M. Gedminas kalbėjo, kad čia reikia ir talento, ir darbo, šis sportas reikalauja ne tik fizinės, bet ir psichologinės patirties.

„Mano stiprioji pusė – esu aukštas savo svorio kategorijoje (iki 75 kg), todėl išlaikau distanciją, kontratakuoju, daug judu ringe, stengiuosi išlikti nepaliestas, nesužeistas“, – dalinosi mintimis pašnekovas.

Pandemijos dovanos ir Maslobojevo smūgiai

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija ir nuliūdino geriausią Norvegijos boksininką, bet ir atnešė nemažai teigiamų dalykų.

„Olimpinėje atrankoje kitoje dvikovoje turėjau stoti prieš pasaulio čempioną rusą. Būtų nelengva kova, gal nebūčiau laimėjęs. Iš dalies gerai, kad gavau papildomus metus. Į virusą žiūriu kaip į dovaną – galėsiu pasiruošti dar geriau“, – svarstė M. Gedminas.

Anot jo, karantinas Norvegijoje visiškai supančiojo sporto pasaulį, mat reikalingas 2 m atstumas niekaip neleidžia dirbti su treneriu ir boksuotis. Tai privertė priimti sprendimą bent trumpam grįžti į Lietuvą, kur naujų patirčių Mindaugas sėmėsi tris savaites.

Esu Norvegijos pilietis, bet širdyje jaučiuosi lietuvis, „fainai“ grįžti, susitikti draugus, senelius, gimines. Lietuvos neištrauksiu iš savęs. Savoje šalyje vistiek jaučiuosi geriausiai.
Mindaugas Gedminas

„Tikslas buvo atvykti į Lietuvą, pagerinti bokso veiksmų arsenalą su treneriu Vladimiru Bajevu. Jis tikrai man padėjo fiziškai, taktiškai ir psichologiškai pereiti į kitą lygį. „Sparta Gym“ klube Vilniuje treniravausi su olimpiniu prizininku Evaldu Petrausku, kuris ruošiasi profesionaliai kovai. Jis žemesnis už mane, bet muša stipriai, teko išlaikyti distanciją, pabėgioti, nustebino jis mane savo smūgiais“, – pasakojo laidos „Sportinė forma“ svečias.

Taip pat jam teko susitikti ir padirbėti su žinomu Lietuvos kovotoju Sergejumi Maslobojevu, su kuriuo lietuvis susipažino Tailande, dar prieš baigdamas „Muay Thai“ karjerą

„Sergejus muša labai stipriai, negaili savo treniruočių partnerių, man teko stipriai padirbėti, buvo gera patirtis, teko gintis, bet atsakiau ir aš. Teko ir nustebinti vienas kitą. Po treniruotės pakalbėjome – super patirtis“, – įspūdžiais dalijosi M. Gedminas.

Norvegų kalba ir lietuviška širdis

Persikėlimas su šeima iš Šiaulių į Norvegiją buvo viena sunkiausių patirčių Mindaugo gyvenime.

„Mane gelbėjo, motyvavo ir padėjo sportas. Išnaudojau laisvą laiką sportui. Ir dabar man tai pradeda nešti vaisių. Tačiau pradžioje teko iki bokso klubo kasdien važinėti autobusu 75 km, užtrukdavau iki 3 val., buvo sunkus mentalinis iššūkis, – pasakojo boksininkas. – Be to teko dar greitai mokytis norvegų kalbos, o man buvo 15 metų, buvo sunku. Kalbėti norvegiškai pradėjau po 6 mėnesių, o dabar jau laisvai bendrauju ir net mintis dėlioju norvegiškai“.

Sėkmingai gimnaziją baigęs M. Gedminas universitete pradėjo studijuoti marketingą ir lyderiavimą. Jis pasidžiaugė, kad studijos neapsunkina, o turint sportininko statusą galima nesunkiai suderinti mokslus ir sportą.

Gavęs Norvegijos pilietybę vaikinas turėjo padėti ant stalo lietuvišką pasą, tačiau nei savo gimtosios kalbos, nei pačios gimtinis nepamiršta.

„Lietuviškai su tėvais ir draugais bendrauju, turiu kontaktų Lietuvoje, skaitau knygas lietuviškai,dar su žurnalistais iš Lietuvos bendrauju, – juokėsi laidos „Sportinė forma“ svečias. – Esu Norvegijos pilietis, bet širdyje jaučiuosi lietuvis, „fainai“ grįžti, susitikti draugus, senelius, gimines. Lietuvos neištrauksiu iš savęs. Savoje šalyje vistiek jaučiuosi geriausiai“.

Bokso klubas ir pavyzdys jaunimui

Kol kas pagrindinis M. Gedmino taikinys – olimpinė atranka ir Tokijo olimpiada, todėl apie papildomus darbus vis dar universitete studijuojantis boksininkas negalvoja.

„Stengiuosi pats neuždarbiauti, gyvenu iš rėmėjų, atiduodu 100 proc. pasirengimui. Rėmėjų sunku susirasti, ypač boksui – tai nėra didelė sporto šaka Norvegijoje. Pirmiausiai turi būti rezultatai. Galiu patekti į olimpiadą ir tai padeda. Bokso lygis auga, esu geriausias Norvegijos boksininkas pagal meistriškumą. Viskas su laiku“, – optimistiškai nusiteikęs buvo Mindaugas.

Pasak jo, kol kas tinkamo lygio treniruočių partnerių Norvegijoje rasti sunku, todėl jis su treneriu nevengia vykti į treniruočių stovyklas Kazachstane, Ukrainoje ir Lietuvoje.

„O kol kas išnaudojame tuos partnerius, kuriuos turime. Daug talentingų yra Norvegijoje, bet ne visi nusiteikę dirbti 100 proc., ir ne visi nori siekti aukščiausių olimpinių tikslų. Dauguma sportuoja dėl savęs“, – kalbėjo M. Gedminas.

Už bokso ringo dvasine saviugda užsiimantis sportininkas džiaugėsi, kad po kelionių Indijoje, Himalajuose sutvirtino savo nematomą vidinį stuburą: „Man tai padeda atpažinti baimę, nepasitikėjimą, o kai tai pastebiu savo varžove, man tai suteikia daug energijos laimėti kovą. Smagiausia man ringe psichologiškai „suvalgyti“ varžovą, išvesti jį iš pusiausvyros, priversti emocionaliai reaguoti, kad prarastų kontrolę, tuomet jau galiu su juo žaisti kaip tik noriu“.

Jis pabrėžė, kad viską daro ne dėl kitų žmonių, savęs ar olimpinio medalio.

„Noriu atidaryti savo bokso klubą, dalintis patirtimi, kai pavyks pasiekti aukštų rezultatų, noriu pateikti save kaip pavyzdį jaunimui ir kitiems. Noriu parodyti, kad boksininkai nėra tie, kurie eina gatve ir muša žmones, su didžiuliu ego, brangiomis mašinomis ir daug pinigų. Noriu pakeisti šį stereotipą ir parodyti pavyzdį, gerinti visuomenę visais įmanomais būdais“, – „Delfi TV“ laidoje „Sportinė forma“ kalbėjo M. Gedminas.