Kovoti su lygiaverčiu priešininku ir pačiam su savimi – du skirtingi dalykai.

A. Gudžius pirmadienį sostinės Vingio stadione nuo pat pradžių varžėsi lyg atskiroje įskaitoje.

Pirmu metimu diską nusviedęs 67,83 m, Vaclovo Kidyko auklėtinis artimiausią konkurentą pranoko daugiau nei 8 metrais.

Tad toliau A. Gudžius dairėsi nebe į varžovus, o į 68 m ribą. Vis dėlto nė vienas iš likusių penkių bandymų nebuvo sėkmingas – favoritas kaskart neišsilaikydavo sektoriaus apskritime.

„Planas buvo iškart fiksuoti garantuotą rezultatą, o paskui mesti toli, rizikuoti. Koks tikslas mėtyti aplink 67 m, geriau pabandyti vieną tolimą. Bet toks jau pasiruošimo etapas dabar – dar ne laikas, dar „netelpu“ sektoriuje. Tai piršto galas, tai kulnas, tai pusė pėdos – vis užmindavau. O diskas skriejo neblogai – keliskart mečiau už 68 m. Bet čia – irgi savotiška treniruotė. Labai sveika pabandyti, pažiūrėti, kaip pavyksta“, – komentavo varžybų nugalėtojas.

Praėjusią savaitę dalyvaudamas Klaipėdos čempionate jis užfiksavo ketvirtą geriausią šio sezono rezultatą pasaulyje – 68,68 m.

Labiau už lietuvį kol kas pasižymėjo tik etatiniai jo konkurentai švedas Danielis Stahlis (70,25 m) bei jamaikietis Fedrickas Dacresas (69,67 m), o taip pat į elitą besižvalgantis 21-erių Slovėnijos talentas Kristjanas Čehas (68,75 m).

„Mano sportinė forma dar nėra pati geriausia – pikas planuojamas kitą mėnesį. Dabar kūnas leidžia mesti gana toli, bet dar neišeina sukontroliuoti visų judesių, technikos, kad kiekvieną kartą saugiai išsilaikyčiau sektoriuje. Yra bent dešimt dalykų, kuriuos būtų galima padaryti geriau“, – svarstė A. Gudžius.

Klaipėdoje, kitaip nei Vilniuje, disko metikams talkino palankus vėjas, tad ir rezultatas buvo metru geresnis.

„Bet ten yra kita problema – sektorius už mane vyresnis. Klaipėdoje ant akmenų sukamės. O būtų geras sektorius, kad ir toks kaip Vilniuje – ten tikrai būtų galima pasiekti gražių rezultatų. Ir kalbu ne vien apie save.

Juk prie jūros, pučia vėjai. Švedai turi tokią vietą, amerikiečiai porą turi. Suvažiuoja ten visa kompanija ir daro savo asmeninius rekordus. Juk geriausių pasaulio rezultatų dešimtukas užfiksuotas turbūt trijose ar keturiose vietose. Mes turime Klaipėdą, bet ten reikia poros tūkstančių investicijos, kad būtų galima mesti tikrai toli“, – įsitikinęs 2017-ųjų pasaulio čempionas, toliausiai karjeroje – 69,59 m – diską nuskraidinęs 2018 metais Stokholme (Švedija).

– Ar nekamuoja monotonija nuolat treniruojantis Lietuvoje – be jokių stovyklų ir rimtesnių varžybų?Delfi paklausė A. Gudžiaus

– Žinoma, sveikiau pakeisti aplinką, kažkur išvažiuoti, gerai padirbėti užsidarius. Grįžus iš tokios stovyklos lyg šviežio oro gurkšnį gauni. Bet bėgant metams kaupiasi patirtis, meistriškumas, supranti, kad dirbti gali ir čia. Man labiau trūksta ne stovyklų, o varžybų užsienyje. Gink Dieve, nenoriu nieko blogo pasakyti apie konkurentus Lietuvoje, bet dėl gana didelio atotrūkio čia dalyvauti varžybose yra sunku.

Kai žinai, kad kiekviena klaida gali kainuoti labai daug, psichologinis spaudimas būna didesnis. Todėl užsienyje pasigalynėti su aukščiausio lygio konkurentais naudingiau, gali geriau užsigrūdinti.

– Kalbant apie konkurentus, ar gaudote informaciją, kaip jie dirba, kokiose varžybose dalyvauja?

– Rezultatus, žinoma, stebime – tiek aš jų, tiek jie mano. Taip visada buvo ir bus. Pasižiūrime, kas kaip mėto. Tik yra vienas niuansas – tikri rezultatai pasirodo tada, kai susitinkame visi viename sektoriuje. Tada visada viskas būna kitaip.

– Kiek jums netikėtas jaunojo slovėno K. Čeho progresas?

– Nėra nieko netikėto. Jis turėjo toli mesti, nes ir lengvesnį diską jaunimo varžybose toli sviesdavo. Ne iš dangaus jis nukrito, gal tik į žiniasklaidos akiratį dabar daugiau pateko. O kad jaunas... Kiek jam dabar, 21-eri? Juk jau suaugęs vyras. Pats metas pradėti. Aš irgi tokio amžiaus mėčiau toli, tik gaila, kad ne varžybose (juokiasi – Delfi). O šitas vyrukas turi labai puikius duomenis, neblogą techniką. Jeigu be traumų, jei treneris protingas – tikrai toli gali nueiti.

– Ar jūsų pėdos traumos pasekmės dabar jau nebekankina?

– Ne. Šiokių tokių aidų dar yra, atsiliepia pasiruošimui, rezultatams. Bet, kaip matote, jau galiu varžytis. Ir po treniruočių skausmų nebejaučiu, galiu krūvius didinti. Viskas taisosi – tikrai dešimt kartų geriau nei pernai. Gaila tik, kad olimpinių žaidynių šiemet nėra.

Zarankaitė pakartojo asmeninį rekordą

Antrą vietą suaugusiųjų varžybose pirmadienį užėmė Domantas Poška (59,71 m), trečias buvo Aleksas Abromavičius (58,26 m).

Ketvirtas aštuonių sportininkų grupėje liko 17-metis Mykolas Alekna (54,08 m), kuris prieš tai laimėjo jaunimo varžybas mesdamas lengvesnį (1,75 kg) diską (59,61 m).

Kaip ir A. Gudžiui, praėjusią savaitę M. Aleknai pavyko pasiekti tolesnę žymą – vilnietis daugiau nei pusmetriu pagerino šalies 17-mečių rekordą (60,57 m).

Kitas dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus 19-metis Martynas Alekna vyrų varžybose užėmė šeštą vietą (51,24 m).

Tarp moterų Vilniuje aiškia persvara laimėjo Ieva Zarankaitė, pakartojusi birželio pabaigoje pasiektą asmeninį rekordą (60,60 m).