123 dalyviai – jau vienuoliktą kartą surengtų varžybų rekordas.

Lietuvai kartu su Kauno ir Kauno rajono sportininkais atstovavo Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, Kaišiadorių, Marijampolės, Kelmės plaukimo mėgėjai.

Vyko trijų distancijų lenktynės – 400 m, 2300 m ir 5000 m.

Ilgiausią nuotolį greičiausiai įveikė varžybų favoritas vilnietis Edgaras Štura (1 val. 6 min. 46,9 sek.). Antroje vietoje likusį kaunietį Eimantą Šiburkį (1 val. 14 min. 45 sek.) nugalėtojas pranoko daugiau nei 8 minutėmis.

Tarp moterų visas konkurentes 5000 m distancijoje aplenkė estė Merle Vantsi (1 val. 20 min. 39,4 sek.). Iš lietuvių greičiausia buvo kaunietė Kamilė Ilijonskytė (1 val. 22 min. 14 sek.).

2300 m nuotolį nuo Šveicarijos prieplaukos iki Barborlaukio dvaro ir atgal greičiausiai tarp vyrų įveikė kaunietis Erikas Grigaitis (31 min. 26 sek.), o moterų lenktynėse nugalėjo kaunietė Marija Rutkauskaitė (33 min. 53,4 sek.).

400 m distancijoje kartu su sveikaisiais sportininkais plaukė ir neįgalieji. Greičiausias tarp visų buvo Marius Kairys iš Vilniaus (6 min. 41,7 sek.), antra finišavo klaipėdietė Anžela Kovalenko (6 min. 55,1 sek.), o trečias buvo greičiausiai iš neįgaliųjų plaukęs klaipėdietis Eduardas Klementjevas (6 min. 55,8 sek.).

Šioje rungtyje startavo ir Lietuvoje studijuojanti būsimoji kineziterapeutė iš Indijos Muskaan Mujawar. Tai pirmosios jos varžybos atvirame vandens telkinyje – anksčiau indė buvo lenktyniavusi tik baseine. Merginą iki ašarų sujaudino Indijos vėliava, kabėjusi tarp kitų dalyvių šalių vėliavų.

Net 20 plaukikų komandą į varžybas atsivežęs Kauno plaukimo mokyklos treneris Laurynas Svipas išbandė jėgas ir pats – jis buvo greičiausias 2300 m distancijoje trečioje amžiaus grupėje.

5000 m metrų distanciją ryžosi įveikti ir jaunystėje ne vienerius metus plaukimo treniruotes lankęs lankęs LRT sporto skyriaus prodiuseris Ramūnas Grumbinas. Jis amžiaus grupėje virš 45 m. užėmė ketvirtąją vietą (1 val. 30 min. 9 sek.).

„Pernai Joninių plaukimo maratone dalyvavo 100 sportininkų, o šiemet sulaukėme net 123. Jaučiasi, kad plaukimo mėgėjai per karantiną pasiilgę varžybų. Smagu, kad prie mūsų prisidėjo ir vietiniai žmonės, savanoriškai talkinę renginiui“, - džiaugėsi Joninių plaukimo maratono sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, Kauno plaukimo federacijos prezidentas Arlandas Antanas Juodeška.

Visiems dalyviams buvo įteikti Šveicarijos Joninių maratono įveikimo sertifikatai, marškinėliai, buteliukai su vandeniu, o po finišo jų laukė šašlykas.

Joninių plaukimo maratono uždarymas ir apdovanojimai vyko prie Šveicarijos tvenkinio esančioje Survilų sodyboje.

Šveicarijos Joninių plaukimas / Foto: Arlandas Antanas Juodeška

Varžybų prizininkai apdovanoti medaliais, ant kurių pavaizduotas skulptoriaus Tado Gutausko Vienybės medis. „Šis simbolis pasirinktas nuo pat pirmojo Joninių plaukimo maratono, kaip plaukikų vienybės medis. Galbūt kada nors jį išauginsime su laimėtojų pavardėmis“, - teigė A. A. Juodeška.

Išskirtiniai apdovanojimai atiteko 2300 m distancijos nugalėtojams amžiaus grupėje iki 25 metų kauniečiams M. Rutkauskaitei ir E.Grigaičiui – jėgos aitvarų valdymo pamokos Kintų kaitų klube.

Specialūs prizai – molinės taurės su Šveicarijos miestelio herbu – įteiktos vyriausiam ir jauniausiam varžybų dalyviams. Vyriausias – 2300 m distanciją įveikęs 79 metų marijampolietis Stasys Grigas, jauniausias – 400 m plaukusi dešimtmetė kaunietė Miglė Taletavičiūtė.

Po klumpę su Šveicarijos miestelio herbu gavo varžybose dalyvavę Jonai.

Dovana dalyviams ir žiūrovams tapo pirmosios Lietuvos olimpietės plaukikės, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvės Birutės Statkevičienės pasakojimas apie ryškiausias jos karjeros akimirkas ir naudingi patarimai apie saugų elgesį vandenyje ir plaukimo techniką.

Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė pastebėjo, kad būtent dėl netaisyklingos technikos dauguma greitai pavargsta ir nepajaučia tikrojo plaukimo malonumo.

Varžybomis Šveicarijoje prasidėjo Kauno plaukimo federacijos rengiamas ir Sporto rėmimo fondo finansuojamas projektas Kuršių marių maratonas. Jį šiemet pirmą kartą sudaro net trys atskiros varžybos – 11-asis Šveicarijos Joninių plaukimo maratonas, liepos 6 d. vyksiantis 19-asis Karaliaus Mindaugo plaukimo maratonas Lampėdžiuose ir trečiasis Kuršių marių maratonas, numatytas liepos 11 d. Pastarajame ištvermingiausieji varžysis 10 km nuotolyje.

„Didžiausia šio sezono naujovė – trijų plaukimo maratonų serija. Pirmą kartą bus išaiškinti ir „Grand Prix“ laimėtojai. „Mini Grand Prix“ įskaitoje varžysis tie, kurie plauks 2 km distanciją visuose trijuose maratonuose, o „Grand Prix“ – tie, kurie Šveicarijoje įveiks 5 km, Lampėdžiuose 4 km, o Kuršių mariose – 10 km“, – paaiškino A.Juodeška.

„Grand Prix“ įskaitoje Jojinių maratone Šveicarijoje absoliučiais nugalėtojais tapo M.Vantsi ir E.Štura, „Mini Grand Prix“ – Aida Vilimienė ir Sigitas Katkevičius.

Kuršių marių plaukimo maratono etapuose absoliučios įskaitos rezultatai skaičiuojami pagal Pasaulio plaukimo federacijos sistemą, kuri leidžia sulyginti įvairių amžiaus grupių plaukikų galimybes.