Geriausieji klausos sutrikimų turintys atletai iš susidariusios situacijos ieškojo išeities. Viešai treniruotis buvo uždrausta, o ruoštis reikėjo, nes kai kurie pasaulio čempionatai, net vyksiantys vasarą, nėra oficialiai atšaukti.
Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas įsitikinęs, kad treneriams ir sportininkams pavyko ir pavyks išsaugoti sportinį meistriškumą, kurio reikės grįžus į tarptautines arenas, stadionus.
Badmintonininkams pasisekė
Koronaviruso rykštė lengviausiai pliaukštelėjo badmintonininkams, nes jiems šie metai tarsi poilsio – nėra svarbių varžybų. Užtat kiti treji metai bus karšti: 2021-aisiais laukia kurčiųjų vasaros žaidynės Brazilijoje, 2022-aisiais – Europos čempionatas, o 2023-iaisiais – planetos pirmenybės.
„Dėl koronaviruso neįvyko tik Lietuvos kurčiųjų badmintono čempionatas, – šalies rinktinės treneris Donatas Narvilas įvardijo vieninteles varžybas, kurias dėl karantino šios sporto šakos atstovams teko praleisti“.
Tačiau Lietuvos komandos nariai – Ignas Reznikas, Kazimieras Dauskurtas, Marija Rimkutė, Veronika Michailova, Emilija Untė nesėdi rankas sudėję – treniruojasi individualiai. Tik Vaiva Žymantaitė kuriam laikui pakabino raketę ant vinies, nes bus mama.
„Visi sportininkai gauna individualias pasirengimo programas, pagal kurias treniruojasi. Siunčia vaizdo įrašus, parodydami kaip pluša. Juos taip pat konsultuoja kineziterapeutė Aistė Daugėlaitė. Žodžiu, karantino periodas mūsų sporto šakos atstovams koją pakišo nestipriai“, – situaciją įvertino D.Narvilas.
Badmintonininkų beveik visos bendro fizinio pasirengimo pratybos vyksta lauke. Nuo birželio 1-osios, kai, ko gero, atsilaisvins draudimų diržas, D.Narvilas su auklėtiniais jau dirbs kartu. Daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas treniruotes žada rengti lauke – nupirko specialius plunksnuotuosius kamuoliukus, kurių skriejimo krypties nekeičia net stiprokas, iki 15 metrų per sekundę, vėjas.
„Tarptautinės badmintono federacijos vadovai siekia, kad šis populiarus žaidimas oficialiai būtų žaidžiamas ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke. Todėl federacijos iniciatyva pramonė pradėjo gaminti kamuoliukus, kurių negainiotų oro srautai. Tiesa, jie gerokai brangesni nei įprastieji, tačiau tai padės žengti naują žingsnį šioje sporto šakoje. O raketės tiks tos pačios, kokiomis rungtyniaujame salėje“, – sporto šakos naujovėmis pasidalijo D.Narvilas.
Orientacininkams karantinas nė motais
Nors dėl karantino pavasarį Lietuvoje neįvyko daug įvairaus lygio varžybų, orientavimosi sporto šakos atstovai pernelyg nesisieloja. Pagrindinis sezono startas – Europos čempionatas Švedijoje, numatytas rugpjūčio mėnesį, nėra atšauktas.
Tad Laimio Drazdausko vadovaujami sportininkai, kurių treniruotės vyksta miškuose, neturi nė mažiausių trikdžių rengtis svarbiausiam sezono mūšiui.
„Mūsų specifinė sporto šaka, kuriai nereikia salių, o sportininkams arenas atstoja – miškai, laukai. Tad jie treniruojasi taip pat, kaip iki karantino. Tik apmaudu, kad nėra varžybų, kuriose galima pasitikrinti savo lygį“, – situaciją apžvelgė L.Drazdauskas.
Anot Lietuvos rinktinės vadovo, treniruotėse labai lengva išlaikyti reikalingą saugų atstumą.
„Mums nereikia naudotis kompiuteriais, rengti pratybas nuotoliniu būdu. Tiesiog prieš treniruotę ant automobilio kapoto padedu užduotis, kurias pasiėmę orientacininkai išbėga vykdyti. O prieš pratybas, ir joms pasibaigus, stovėdami saugiu atstumu aptariame reikalus“, – treniruočių niuansus praskleidė L.Drazdauskas.
Su trasomis atsisveikinus penkių vasaros žaidynių nugalėtojui, daugkartiniam pasaulio ir Europos čempionui Tomui Kuzminskiui, labiausiai tituluotą Lietuvos kurčiąjį sportininką bandys pakeisti jo bendražygiai – dabartiniai rinktinės nariai Donatas Tumaitis, Mantas Volungevičius, Mikalojus Makutėnas, Adrija Atgalainė, Gedvilė Diržiūtė, Judita Volungevičienė bei į jų būrį patekti siekiantys jauni orientacininkai.
„Mūsų šalies atstovai – ir moterys, ir vyrai, nuolat yra tarp pirmaujančių pasaulio bei Europos šalių kurčiųjų komandų. Stengsimės aukštai iškeltą kartelę išlaikyti ir toliau“, – pažadėjo L.Drazdauskas.
Krepšininkų komanda atjaunėjo
„Dirbame pačiu tikriausiu nuotoliniu būdu, – paklaustas, kaip būsimiems mūšiams per koronaviruso karantiną rengiasi Lietuvos kurtieji krepšininkai, atsakė šalies kurčiųjų krepšininkų rinktinės strategas Gintaras Razutis. – Žaidėjams per kompiuterį nusiunčiu pratimų vaizdo įrašus, po to stebiu, kaip vyrai savo patalpose pagal juos treniruojasi. Jei kuris vyrukas ne taip daro, parašau žinutę kas negerai.“
Krepšininkams koronaviruso pandemija, palyginti su kitomis kurčiųjų komandomis, labiausiai sugadino sezono planus. „Nuplaukė“ ne tik Lietuvos pirmenybės, bet ir Europos čempionatas Italijoje, turėjęs vykti birželio mėnesį Italijoje.
„Laukė tiek reikalų, o karantinas viską sustabdė, krepšininkus kone įkalino“, – apgailestavo G.Razutis.
Po sėkmingų praėjusių metų, kai buvo iškovoti planetos vicečempionų vardai, su Lietuvos rinktine atsisveikino daug pagrindinių žaidėjų – labiausiai tituluotas krepšininkas tarp kurčiųjų Robertas Puzinas, vidurio puolėjas Andrejus Zenevičius, krašto puolėjai Karolis Birieta, Martynas Vainius, atakuojantis gynėjas Gediminas Žukas.
„Rinktinės kandidatų sąraše – daug naujų pavardžių. Gegužės 14-ąją turėjome pradėti pasirengimo stovyklą Senojo žemyno čempionatui. Treniruotėse būčiau galėjęs pamatyti naujuosius pretendentus į šalies ekipą. Šiandien užrašų knygutėje 16 žaidėjų, o stovyklose būtų išgrynintas dvyliktukas“, – komentavo G.Razutis.
Kai šiek tiek atleistos karantino vadelės, o rinktinių nariai gali saugiu atstumu treniruotis, G.Razutis bendrauja su krepšininkais jau ne per kompiuterį.
„Visi buvome pasiilgę normalaus bendravimo. Laukėme, kad galėsime susirinkti į stadioną. Nors dar negalime rengti įprastų treniruočių, tačiau bendro fizinio pasirengimo pratimai ir individualūs veiksmai su kamuoliu – daug geriau nei atsispaudimai ar pritūpimai namuose“, – šypsojosi pasaulio vicečempionų treneris.
Moterys krepšininkės neskuba
Nerimą keliantį kartų kaitos laiką pavyko kiek nustumti moterų krepšinio rinktinės strategei Linai Dambrauskaitei.
„Mūsų vyresnių žaidėjų gvardija, skirtingai nei vyrų, dar nekabino sportinių batelių ant vinies, – teigė žinoma krepšininkė. – Dar bent dvejus metus Lietuvos kurčiųjų moterų penketukas šturmuos pirmąją vietą pasaulio ar Europos čempionatuose. Juose aukščiausia pozicija mums yra lyg užkeikta – vis būname antros.“
L.Dambrauskaitė prisipažino, kad žinia, jog birželio mėnesį neįvyks Senojo žemyno pirmenybės (jos vyksta kartu su vyrų rinktinėmis), gerokai sugadino nuotaiką krepšininkėms.
„Iki šiol individualiai, nuotoliniu būdu nesitreniravome. Kai bus galima, laikantis visų atstumų, žadame rengti pratybas lauke. Krepšininkes kankina nežinia, kada teks rungtyniauti. Iš pradžių pasklido žinia, kad Europos čempionatas nukeltas į rudenį – į spalio mėnesį, vėliau sulaukėme informacijos, kad pirmenybės vyks kitų metų gegužę. Kai taip kilnojasi varžybų laikas, tai moterims atvėsta noras treniruotis. Daugelis jų yra ištekėjusios – turi vaikučių, kitos laukiasi jų, taip pat damoms rūpi šeimos reikalai. Tik po to – sportas“, – strategė įvardijo, kodėl dailiosios lyties atstovėms krepšinis jų gyvenime nėra pagrindinis dalykas.
Stalo tenisininkai baigė karjerą
Panašios bėdos, kaip ir vyrų krepšinio rinktinės strategą G.Razutį, kankina Lietuvos stalo teniso komandos vairininką Algirdą Majorovą. Apie aktyvios sportinės karjeros pabaigą pranešė du stipriausi mūsų šalies kurtieji stalo tenisininkai – Gintautas Juchna ir Deividas Takinas.
Šalies garbę prie žaliųjų stalų ginti liko Kęstutis Žižiūnas ir Viktoras Narkevičius. Šis lietuvių ketvertas laimėjo daugybę medalių pasaulio ir Europos čempionatuose, kurčiųjų vasaros žaidynėse. Ne paslaptis, kad pirma laiko baigti sportinę karjerą sugundo renta, kuri atletų laukia, jiems atsisveikinus su sportu. Tad dar daug metų gerais rezultatais galintys džiuginti sportininkai užverčia profesionalaus žaidėjo gyvenimo lapą.
A.Majorovas suka galvą, kuo pakeis žvaigždes.
„Turime pora jaunų stalo tenisininkų, bandysime juos auginti, kad turėtume pamainą atsisveikinusiems ir partnerius K.Žižiūnui bei V.Narkevičiui“, – dėstė specialistas.
Karantinas stalo tenisininkams kirto vieniems iš pirmųjų. Atšauktos Lietuvos pirmenybės ir birželio mėnesį Austrijoje turėjęs vykti pasaulio čempionatas. Ar pastarosios varžybos nukeltos, A.Majorovas nežino.
„Treniruočių nuotolinių būdu nerengėme. Sutariau su vyrais, kad meistriškumą jie stengsis palaikyti individualiai. Tikiuosi, Lietuvos čempionatas, nors ir vėliau, bet įvyks. Gal bus surengtas ir planetos čempionatas, tad rankų nuleisti nereikia“, – akcentavo treneris.
Tinklininkėms viskas prieš akis
Lietuvos moterų paplūdimio tinklinio komandos narėms Birutei Aleknavičiūtei ir Ingridai Milkintaitei karantinas neturėjo didesnės įtakos. Tikrasis pasirengimas prasidės vasarą, o svarbiausios metų varžybos – pasaulio čempionatas numatytas rugpjūčio mėnesį Lenkijoje. Jis iki šiol nėra atšauktas. Ar tikrai vyks, tinklininkių treneris Paulius Matulis nėra garantuotas.
Nors nežinomybė kaustė, tačiau patyrios sportininkės per karantiną nesėdėjo sudėjusios rankas.
„Birutei ir Ingridai buvo pateikti užduočių, kurias gali atlikti namuose, vaizdo įrašai. Be to, jos bėgiojo krosus, atliko kitus bendro fizinio pasirengimo pratimus. Nors moterys judėjo ir namuose neužmiršdavo kamuolio, tačiau apie tokias treniruotes, kurios būdavo anksčiau, galima tik pasvajoti. Apskritai pasirengimas buvo sugadintas. Tikiuosi, kad vasarą pavyks atsigriebti, pavyks sustyguoti tinklininkių žaidimą“, – optimizmo nestokojo P.Matulis.
Rutulininkai drebina „Vingio“ stadioną
Sporto karalienės gerbėjai negirdėjo, kad būtų atšauktas pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatas Lenkijoje. Kaimyninėje valstybėje lengvaatlečiai laukiami liepos antroje pusėje.
Treneris Sigitas Liepinaitis tikisi, kad pirmenybėse rutulio stūmikai – pasaulio rekordininkas Vytenis Ivaškevičius, tarp vyrų vos antrus metus kovosiantis Mažvydas Paurys (dar meta diską), Šarūnas Zdanavičius ir Mindaugas Jurkša vėl nudžiugins medaliais ir aukštomis vietomis.
„Iki gegužės pirmojo sekmadienio sportininkai treniravosi namie. Paruošdavau planus, gaudavo įrankius atlikti pratimams. Nuo gegužės 4-osios vyrai pluša Vilniaus „Vingio“ stadione. Arenos
vadovai sudarė tvarkaraštį. Labai gražiai visi „įsipaišome“. Dabar turime pilnavertes treniruotes, nes stadione vyrai gali stumdyti rutulius „iš peties“, – gera nuotaika tryško S.Liepinaitis.
Anot specialisto, auga ir jaunas ąžuoliukas – Karolis Katutis. Jis rutulio stūmimo sektoriuje – vos metai. S.Liepinaitis, pasidžiaugęs tuo, kad jaunuolis labai nori treniruotis, uoliai lanko pratybas, tikisi, jog Lietuvos kurčiųjų rinktinei užaugs dar vienas tvirtuolis.
Rutulio stūmiką M.Jurkšą pajūryje ugdantis Valerijus Murašovas, griežto karantino metu auklėtinio treniruotes stebėjo nuotoliniu būdu.
„Buvau paruošęs pasirengimo planą, pagal kurį Mindaugas plušėjo. Gyvendamas privačiame name, jis galėjo sau leisti kilnoti štangą, svarmenis, padaužyti „kriaušę“. Visa tai buvo tiesiogiai transliuojama man. Dabar treniruotės vyksta ne namų, o normaliomis sąlygomis“, – pasakojo V.Murašovas.
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas turėjęs vykti liepos mėnesį, perkeltas į rugpjūtį.
M.K.Sinkevičius į Turkiją nevyko
Daugkartinis pasaulio kurčiųjų imtynių čempionas Mantas Kazimieras Sinkevičius ir Lietuvos rinktinės treneris Saulius Liaugminas pirmieji suprato, kad birželio pirmosiomis dienomis Turkijoje neteks rungtyniauti. Kaip ir laukta, Trabzone turėjusios vykti planetos pirmenybės atšauktos. Anot S.Liaugmino, nežinia, kokia kita jų data, ir apskritai, ar vyks.
Nepaisant to, kad sportininkas ir treneris žinojo liūdną faktą, karantino metu M.K.Sinkevičius neprarado ūpo – treniravosi.
„Buvo aptarta ir sudaryta treniruočių programa, pagal kurią atletas rengėsi, – pasakojo S.Liaugminas. – Mantas – motyvuotas, žinantis ko siekia, supratingas, pats treneriu dirbantis sportininkas, todėl nereikia jo prižiūrėti ar raginti. Užtenka patarimų.“
LKSK prezidentas E.Kriūnas apgailestavo, kad susiklosčiusi situacija išbalansavo įprastą kurčiųjų sportininkų treniruočių ritmą. Pasiguosti galime tik tuo, jog dėl karantino rykštės kenčia ne vien Lietuvos, o viso pasaulio sporto mėgėjai.
