Negirdėti šūvių antrus metus Nemenčinėje veikiančioje 20 ugnies linijų šaudykloje, kurioje buvo surengtos ir kelios respublikinės varžybos, naujojo trijų aukštų pastato įkurtuvėmis nespėjo pasidžiaugti Vilniaus rajono sporto mokykla, kurią bene labiausiai garsina biatlonininkai.

Nukeltas balandžio 26 d. Nemenčinėje turėjęs įvykti penktasis tarptautinis dviračių maratonas, kuris praėjusiais metais sutraukė apie 400 dviračių entuziastų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė žinomas praeityje biatlonininkas, o dabar Vilniaus r. sporto mokyklos direktorius ir biatlono treneris Marijanas Kačanovskis.

„Gyvenu ir dirbu Nemenčinėje, tačiau už jos ribų niekur negaliu pajudėti, viskas yra užtverta. Tie, kurie gyvena Vilniuje, o dirba Nemenčinėje – gali pas mus atvažiuoti, o aš niekur negaliu kelti kojos. Nesuprantu šito. Ačiū Dievui, dar spėjome baigti šiemetinį biatlono žiemos sezoną. Kovo pabaigoje dalyvavome paskutinėse varžybose, o balandis – toks mėnuo, kada mūsų sportininkai stengiasi atgauti jėgas“, – sako Lietuvos jaunių bei jaunimo rinktinių vyr. treneris ir Nemenčinės biatlonininkų ugdytojas M. Kačanovskis.

Karantino sąlygomis šio trenerio jaunieji auklėtiniai pagal individualias užduotis sportuoja atskirai: rengia žygius, važinėja dviračiu, riedučiais, atlieka jėgos pratimus. Jie nekelia kojos tik į šaudyklą.

Garsiausias M. Kačanovskio auklėtinis – vienas Lietuvos biatlono rinktinės lyderių Karolis Dombrovskis irgi gyvena Nemenčinėje.

Nors dabar po sezono jis ilsisi, tačiau sportininkas dviračių take dažnai važinėja riedučiais.

M. Kačanovskio grupėje – ir 7 didesnio meistriškumo jaunieji biatlonininkai, lankantys vienuoliktą-dvyliktą klases.

Tai – Sara Urumova, Romualdas Aleksandrovas, Viktorija Augulytė, Kamilė Jakubauskaitė, Milena Bernatovič, Mila Sinkevič ir Vitoldas Bistrickis. Jie visi – savo amžiaus grupių Lietuvos čempionai ir prizininkai.

V. Augulytė ir K. Jakubauskaitė šiemet dalyvavo Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lozanoje ir kartu su S. Urumova bei R. Aleksandrovu – pasaulio jaunimo čempionate ir Pasaulio jaunimo taurės etapų varžybose.

Biatlonininkais panoro tapti ir 15-17 vaikų, kurie gyvena ne pačioje Nemenčinėje, o aplinkiniuose kaimuose.

Vienai geriausių Lietuvos jaunųjų biatlonininkių, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos dvyliktokei S. Urumovai teko pabūti ir saviizoliacijoje.

Po Hochfilcene (Austrija) vykusio Europos jaunimo čempionato ji į namus suspėjo grįžti prieš pat paskelbtą Lietuvoje karantiną ir dabar jau treniruojasi individualiai.

„Gerai, kad miestelis mažas ir miškingas, tai judame vietoje, miesto ribose. Savo auklėtiniams sudariau individualius planus atsižvelgdamas, kur sportininkai gyvena. Tarkime, Sara Urumova gyvena Vilniuje, Viktorija Augulytė – Zujūnuose, kur nemažai erdvės, Romualdas Aleksandrovas – už Nemenčinės ribų ir gali pabėgioti miške. Jeigu Lietuvai pavyks pažaboti koronavirusą, gegužės mėnesį planuojame labiau išsijudinti ir pradėti rengtis naujam sezonui“, – optimistiškai nusiteikęs M. Kačanovskis.

Jis – ir Vilniaus r. sporto mokyklos direktorius, tad išgyvena, kad karantino sąlygomis yra nelengva visų 11 mokykloje kultivuojamų sporto šakų sportininkams, o ypač lengvaatlečiams, tinklininkams, stalo tenisininkams, imtynininkams, kurie negali normaliai treniruotis ir nieko planuoti.

Koronaviruso pandemija sustabdė ir Vilniaus r. mokyklos naujosios sporto bazės atidarymą.

Triaukštis pastatas yra apie 20 m nuo naujosios šaudyklos. Pirmajame aukšte įsikurs mokyklos administracija, yra įrengta konferencijų salė, trenerių kabinetai.

Visa kita bus atiduota sportininkams: įrengtas nedidelis 15 vietų viešbutukas, yra persirengimo kambariai, virtuvė, dušai, poilsio zona, veiks nuomos punktas.

Dabar mokyklos administracija glaudžiasi Konstanto Parčevskio gimnazijos patalpose.

Mokyklos direktorius ir biatlono treneris M. Kačianovskis su savo šeima galės ramiau atsipūsti: jo namuose pagaliau jau nereikės laikyti sportininkų inventoriaus, skirti kambarių jiems persirengti ir rengtis treniruotėms.

„Jau gyvename įkurtuvių nuotaikomis. Belieka apiforminti visus įrenginio baigiamuosius dokumentus. Baigsis koronavirusas ir iškilmingai atidarysime naująją sporto bazę. Viskas jau pasirengta, įsigyti baldai. Džiaugiamės sudarytomis puikiomis sąlygomis biatlonininkams. Šalia – dviračių takai, kur galima važinėti ir riedučiais, šaudykla.

Šį naują sportinį objektą pavadinčiau antruoju biatlonininkų centru Lietuvoje“, – džiaugiasi M. Kačianovskis.

Nemenčinės biatlono treneris praėjusį savo auklėtinių sezoną pavadino vidutinišku, jis galėjo būti ir geresnis.

Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas jaunimo olimpinėms žaidynėms Lozanoje, Pasaulio jaunimo taurės etapų varžyboms, pasaulio jaunimo čempionatui.

Buvo surengtos treniruočių stovyklos Ignalinoje, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Estijoje (pastarojoje šalyje buvo nutraukta stovykla), tačiau besniegės žiemos Lietuvoje daug ką sugadino, viskas pabiro.

„Buvo ne tie startai, kokių mes tikėjomės per svarbiausias metų varžybas, – reziumavo jaunųjų biatlonininkų ugdytojas. – Kai rikiuotėn stos nauja sporto bazė, manau, rezultatai bus žymiai geresni“.