– Kaip pasikeitė gyvenimas JAV, kai buvo įvestas karantinas?
– Manau, kad mano gyvenimas ne taip jau ir pasikeitė, išskyrus tai, kad negalima niekur važinėti ir skraidyti. Gerai, kad mums leidžia sportuoti, galiu bėgti gatve, važinėti riedučiais. Baisiausia, kad žmonės miršta. O gyvenimas tęsiasi toliau. Baisu dėl ateities, neaišku, kas vyks toliau.
– Panika nekyla? Ar žmonių nepradėjote vengti?
– Tai manęs žmonės vengia! Bėgioju ilgai, daug prakaituoju, nes Floridoje paprastai būna daugiau nei 30 laipsnių karščio. Kai žmonės mato mane po bėgimo, išsigąsta, apsisuka ir mauna šalin. Matyt galvoja, kad aš toks permirkęs ir pavargęs dėl koronaviruso.
Dabar jau netgi pradedu bėgti tose vietose, kur žmonių apskritai nėra. Man ne gėda, bet tiesiog nemalonu. Toks jausmas, lyg grįžau į ledo ritulį, čiuožiu aikštėje, noriu kažką išversti iš pačiūžų, o visi išsigąsta ir pasislepia. Majamio gatvėse manęs tikrai visi vengia.
– Kaip žmonės mieste reaguoja į karantino sąlygas?
– Gatvėse yra automobilių, bet žmonės stengiasi likti namie. Kai kurie viską priima rimtai, kai kurie sportuoja ir eina į gatvę, kai kurie apskritai tris ar keturias savaites neišlenda iš namų. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Jei jau lemta susirgti virusu, tai ir susirgsi. O visus kviečia užsidaryti namie, nes ligoninės tiesiog negali visus priimti vienu metu, stengiasi virusu pristabdyti.
– Situacija itin sudėtinga Niujorke, kur per dieną skaičiuoja šimtus pandemijos aukų. Turite ten pažįstamų?
– Daug pažįstų žmonių Niujorke, su kai kuriais kalbamės, tačiau mano pažįstami kol kas neserga. Apskritai neturiu pažįstamų ar draugų, kurie būtų susirgę COVID-19.
– Ar įvairiais kanalais transliuojamos žinios baugina gyventojus?
– Taip. Aš stengiuosi naujienų neklausyti ir nežiūrėti. Visi žinome, kad žmonės serga, tačiau po kurio laiko virusas pasitrauks. Kažkas mirs, tačiau žmonės miršta kiekvieną dieną. Ir ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo kitų ligų. Tiesiog apie tai nieko nekalba, nes tai nėra taip įdomu. Žmonės kasdien miršta nuo narkotikų, širdies ligų. Problemų daug. Reikia užsiimti sportu, eiti pasivaikščioti, bėgioti ir suprasti, kad gyvenimas nuostabus. Reikia saugoti mūsų planetą ir mažiau galvoti apie pinigus. Reikia suprasti, kad norime gyventi teisingai ir švariai.
– Kaip jūs leidžiate laiką karantine?
– Stengiuosi apie tris valandas per dieną užsiimti sportu, per savaitę nubėgu mažiausiai 50 km. Kitą laiką leidžiu su vaikais. Kiekviena diena daugiau mažiau panaši.
– Jūsų „Instagram“ paskyroje daug smagių vaizdo įrašų su vaikais. Kas juos sugalvoja?
– Noriu treniruotis, o mano sūnus nori daryti tą patį, ką ir jo tėtis. Kartais nėra kuo užsiimti, prisigalvojam visokių pokštų. Apskritai, ne man skųstis. Mano situacija puiki: gyvenu prie vandenyno, galiu nueiti prie vandens, yra sporto aikštė, baseinas. Užsiimti visuomet yra kuo. Užjaučiu tuos, kurie priversti praleisti karantiną kambariuose.
– Patikėjote galvos skutimo procedūrą savo dukrai?
– Nebaisu. Kirpyklos šiuo metu nedirba, todėl paprašiau, kad tuo pasirūpintų dukra. Paskui atėjo ir norėjo prisidėti antra dukra, sūnus, o darbą užbaigė mano žmona. Tai buvo šeimyninis tėvo galvos skutimo projektas. Matau, kad dabar daugelis skuta galvas.
– Kaip koronavirusas atsiliepė finansams?
– Kol kas niekas nesikeičia. Stengiuosi dirbti, taupyti, leisti mažiau pinigų. Šiuo metu benzinas labai pigus, nereikia niekur važiuoti. Mano žmonos situacija prastesnė, jos kompanija patiria nuostolius – fabrikai uždaryti, drabužių niekas neruošia, neperduoda, niekas neperka. Aš dirbu su namų statybomis, šis sektorius po truputį dar veikia.
– Labiausiai pažeidžiamas mažasis verslas, daug žmonių netenka darbo. Kokia situacija JAV?
– Situacija lygiai tokia pati, vyriausybė stengiasi padėti. Visi užpildė paraiškas kompensacijoms, matysime, kaip toliau bus. Apskritai baisu, jei tai tęsis dar pora mėnesių, ekonomikai pasaulyje bus labai sudėtingas metas. Žmonės – bedarbiai, neturės pinigų maistui, prasidės neramumai. Reikia persirgti, įveikti virusą ir viską atidarinėti.
– Kokias kompensacijas galima gauti JAV?
– Galima gauti dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją, dar – paskolą. Taip pat padeda šeimoms – vyrui ir žmonai skiria po du tūkst. dolerių ir dar 500 dolerių už vaiką. Aš turiu daug vaikų, taip kad būsiu turtingas! Visuomet sakiau: „Gimdykite vaikus. Kai bus sunkus metas, gausite kompensacijas“. Tiesa, dar nieko negavome. Vaikai galvoja, kad gaus 500 dolerių ir galės juos leisti kur tik norės. Bet aš su jais susitarsiu, duosiu po 15 dolerių.
– NHL sezonas sustabdytas, žaidėjai kankinasi nežinioje. Kaip galvojate, ar verta dabar priimti galutinį sprendimą?
– Manau, kad sunku bus tęsti sezoną. Niekas negali treniruotis, kaip jie galės grįžti ant ledo net ir po mėnesio? Jiems prireiks dviejų ar trijų savaičių, kad įgytų sportinę formą. Neaišku, kai žmonės eis į ledo ritulio rungtynes? Neįsivaizduoju. Daug kas bijos eiti į masinius sporto renginius. Viso to pasekmės gali būti liūdnos.
– Ar labai pasiilgstate sporto?
– Kartais įsijungiu rungtynių vaizdo įrašus iš archyvo. Labai smagu, tuomet iškyla prisiminimai, žinoma, pasiilgstu. Norėčiau, kad „Premier“ lygą šiais metais atšauktų ir „Liverpool“ netaptų Anglijos čempione. Tuomet „Manchester City“ išliktų titulą ginančia komanda ir kitą sezoną „Liverpool“ ekipą jau įveiks.
– Ar randate laiko pažiūrėti filmus ar serialus?
– Nelabai. Kol vakare suguldau vaikus miegoti, daug laiko praeina. O 22 val. jau ir pats pradedu merkti akis. Laikas tirpsta. Per dieną vaikai nori, kad su jais užsiimtum. Gali tik pusvalandžiui padaryti taip, kad jie paliktų tave ramybėje.
– Ką palinkėtumėte sporto gerbėjams šiuo sudėtingu metu?
– Linkiu kantrybės. Sirgaliai tikrai niekur neprapuls. Jis savo komandą myli bet kuriuo metu. Noriu padrąsinti ir sportininkus, kad jie neliūdėtų ir pasirūpintų savo sportine forma. Sunku būti sportininku, ypač kai nežinai, kas tavęs laukia. Ši situacija man primena lokautą, kai vis tikiesi, kad tuoj tuoj pradėsi žaisti, o tokiu režimu praėjo visi metai. Tegul viskas greičiau pasibaigia.
