22 metų olimpietė su džiaugsmu skaičiavo paskutines privalomo karantino valandas, kada galės žengti už savo kambario Palangos viešbutyje „Vanagupė“ durų. O izoliuotis ji 14-ai dienų turėjo iš karto po to, kai nutraukė treniruočių stovyklą Turkijoje ir vienu iš paskutinių reisų kovo 25 dieną pasiekė Lietuvą.

Tuo lėktuvu iš Turkijos grįžo 14 lengvaatlečių, tarp jų – šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, trišuolininkė D. Zagainova, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, taip pat jų treneriai.

„Su sunkumais susiduriame visi, bet sportininkai yra hiperaktyvūs, nesame pratę tiek būti namie, esame pripratę ir prie kitokių treniruočių sąlygų. Tačiau žinojome, kad taip bus ir prisiderinome“, – balandžio 7 dieną filmuotoje laidoje „Sportinė forma“ kalbėjo D. Zagainova.

Kai paskelbė karantiną mūsų šalyje, pamatėme, kad neturime net pačių paprasčiausių sąlygų treniruotis, o ruoštis olimpinėms žaidynėms namie, kilnojant butelius vandens, neįmanoma.
Diana Zagainova

– Treniruočių stovyklą Turkijoje dėl pasikeitusių karantino sąlygų tikriausiai teko nutraukti anksčiau laiko?

– Taip, anksčiau išvažiavome, nes Turkija paskelbė, kad uždaro sienas, todėl paskutiniais skrydžiais parskridome į Lietuvą. Turkijos oro uoste buvo mažai žmonių, nebuvo susibūrimų, buvome pasirūpinę apsaugos priemonėmis – pirštinėmis, kaukėmis. Persėdimas buvo trumpas, todėl grįžome iš vienos izoliuotos vietos į kitą. O karantinuojamės Palangoje.

– Kokiomis sąlygomis teko per karantiną treniruotis?

– Viskas – kambariuose. Turime erdvius kambarius, yra treniruočių kamuoliai, turime ir savo inventoriaus, todėl mankštas darome kambariuose. Negali lyginti treniruotės kambaryje ir stadione. Pavyksta, yra tam tikras planas, suderintas su treneriu, krūviai nemaži.

Net ir tokiomis sąlygomis sugebu padaryti neblogą treniruotę. Kaip dėl šuolių? Atšauktos daugelis varžybų, todėl šuolių daryti man šiuo metu nereikia, o ir nemanau, kad tokiomis sąlygomis galėčiau daryti – būtų daugiau žalos nei naudos. Šiuo metu galiu apsieiti ir be šuolių treniruotės.

– Kaip sureagavote į naujienas, kad stabdomos arba nukeliamos šių metų sporto varžybos, įskaitant ir Tokijo olimpiadą?

– Pirmiausia atšaukė pasaulio uždarų patalpų čempionatą Kinijoje, kuris buvo numatytas kovo mėnesį. Turėjau įvykdžiusi šio čempionato normatyvą. Iki pat pabaigos tikėjomės, kad viskas dar nėra taip blogai ir olimpiada vyks, bet kai paskelbė karantiną mūsų šalyje, pamatėme, kad neturime net pačių paprasčiausių sąlygų treniruotis, o ruoštis olimpinėms žaidynėms namie, kilnojant butelius vandens, neįmanoma.

Džiaugiuosi, kad perkėlė žaidynes į kitus metus, nes tai yra saugiausias ir geriausias sprendimas visiems sportininkams. Dabar galime kaip ir visi žmonės saugiai karantinuotis ir nerizikuoti savo sveikata, nes prieš tai visi sportininkai, mano pažįstami užsieniečiai, visi lipo per save, bandė ruoštis kiek įmanoma maksimaliai. Niekas nežinojo, ar olimpiada bus atšaukta, gal teks dalyvauti. Džiugu, kad atsirado aiškumas.

– Ar yra motyvacijos treniruotis, kai šiuo metu neliko varžybų ir pagrindinio šių metų starto – olimpinių žaidynių?

– Prisiversti nėra sunku, bet dar yra šiais metais varžybų – Europos čempionatas Paryžiuje, taip pat vietinis čempionatas Lietuvoje, gal tam tikri Deimantinės lygos etapai, kitos varžybos. Jos neatšauktos, gal tik nukeltos į rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. Tiesiog pasiruošimas išsitęsė, pailgėjo, gal daugiau laiko turime baziniam darbui.

Motyvacijos darbui tikrai netrūksta, ypač dabar, kai esame karantine, norisi pajudėti. Kitą savaitę turėsiu daugiau džiaugsmo – stadionai uždaryti, bet yra parkai, miškas, sportinę formą palaikyti reikia, tai darysiu bėgimus, atkarpas, vyks bendras fizinis pasirengimas.

– Praėję metai buvo geriausi tavo karjeroje – triumfavai Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate ir pagerinai Lietuvos rekordą (14 m 43 cm). Tuo pačiu pelnei ir bilietą į Tokijo olimpines žaidynes. Kokie buvo lūkesčiai šiems metams?

– Pagrindinis akcentas buvo olimpinės žaidynės. Tai pirmosios žaidynės mano karjeroje, todėl buvo daug dėmesio joms. Taip pat – Europos čempionatas. Lūkesčiai aukščiausi, norisi parodyti geriausią formą, rezultatus per svarbiausias varžybas. Pozityviai žiūriu, visi turime smulkių problemyčių, silpnesių vietų, todėl dabar galime pasirūpinti, apgalvoti, ko nespėjome padaryti. Tai papildomi metai, kuriuos galime išnaudoti savo naudai.

– Koks planas po karantino atšaukimo? Ko pirmiausiai imsitės, kur vyksite?

– Pasibaigus karantinui? Sunku planuoti kažką, apsidžiaugčiau, jei galėtume treniruotis savo bazėse. Kaip žinote, negana to, kad šią žiemą likome be Vilniaus maniežo, tai treniruotis teko lauke, esant minusinei temperatūrai, o šiuo metu likome dar ir be stadionų. Taip išėjo, kad olimpiniais metais likome visai be sporto bazių, tai nėra geriausios sąlygos. Tikrai džiaugsiuosi, kai leis į stadionus, sales. Dėl stovyklų užsienyje reikės derintis su Lietuvos lengvosios atletikos federacija. Kaip viskas vyks, kol kas nežinia.

DELFI trumpai
2019 metais Diana triumfavo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate ir pagerino Lietuvos rekordą (14 m 43 cm).
Su naujuoju Lietuvos rekordu ji tapo viena pirmųjų mūsų šalies sportininkų, įvykdžiusių Tokijo olimpiados normatyvą.
Paskutiniame praėjusių metų starte – Dohoje vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate – Diana trišuolio sektoriuje užėmė 22 vietą.

– Kokioms likusioms varžyboms šiais metais skirsite didžiausią dėmesį?

– Jei vyks, tai pagrindinis akcentas bus Europos čempionatas – laiko pasiruošti bus pakankamai. O jei ir nevyks, negalime nustoti treniruotis. Dažniausiai per metus mano maksimaliausias poilsio laikas yra 4 savaitės. Tai mano didysis poilsis po pagrindinių startų. Nutraukti treniruotes negaliu, nes organizmas nėra pratęs, reikia palaikyti formą, negalime šešiems mėnesiams nustoti sportuoti.

Jei neliktų Europos čempionato, galbūt startuočiau vietinėse varžybose Lietuvoje ar užsienyje. Pasistengčiau sudalyvauti jau ne tiek dėl aukštų rezultatų, o kad pasitikrinčiau savo formą, pamatyčiau klaidas, kaip darbas atliktas, padaryčiau išvadas. Svarbu ir dalyvauti, nes kūną reikia įvesti į stresinę situaciją. Varžybos labai skiriasi nuo treniruočių, tik per varžybas gali pamatyti, kokiame lygyje esi, kad įvertintum klaidas ar nuveiktą darbą. Tai labai svarbu.

– Ar teko bendrauti su kolegėmis iš kitų šalių? Kaip į susiklosčiusią situaciją reaguoja jos?

– Neseniai bendravau su kolegėmis iš Ispanijos, kurios treniruojasi su mano treneriu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu, tai jų situacija daug prastesnė. Ten kitokie koronaviruso susirgimo ir aukų skaičiai nei Lietuvoje, jie negali eiti į lauką, skiriamos didelės baudos.

Šioje situacijoje sportininkams labai sunku, nes jie privalo palaikyti formą būdami tik namie. Visi galvoja ne tiek apie rezultatus, kiek apie sveikatą ir stengiasi prisitaikyti prie aplinkybių. Treneriai „jungia fantaziją“, kad sukurtų tinkamas sąlygas sportininkų formai palaikyti.