Europos futbolo čempionatas, pasaulio ledo ritulio čempionatas ir eilė kitų šiais metais vykti turėjusių didžiųjų sporto renginių turėjo keisti datą. Prie jų prisijungė ir olimpinės žaidynės, kurias atidėti prašė ne tik įvairių šalių olimpiniai komitetai bei šeimininkai japonai, bet ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Nors olimpinės žaidynės nebuvo atšauktos, o tik atidėtos metams, Japonija vis tiek patirs milžiniškus nuostolius. Iki šiol jau 12,6 milijardo dolerių į olimpiadą investavę japonai dabar turės išleisti dar gerokai daugiau, todėl organizatoriai tikisi, jog išaugusius kaštus padės padengti visų olimpinių sporto šakų federacijos.
Sprendimas nesurengti suplanuotų olimpinių žaidynių yra ypatingai retas. Nuo 1896 metų, kuomet buvo surengtos pirmosios modernios olimpinės žaidynės, keisti jų datą prireikė tik tris kartus. Nors olimpiados yra patyrusios ne vieną pasaulio įvykių iššūkį, atšaukti jas iki šiol teko tik per karus – 1916, 1940 bei 1944 metais.
1916 metų Berlyno olimpinės žaidynės
Vokietijos imperija siekdama surengti šias olimpines žaidynes Berlyne laimėjo konkursą prieš Aleksandriją, Amsterdamą, Briuselį, Budapeštą ir Klivlandą. Ruošiantis renginiui 1913 metais buvo pastatytas naujas 30 tūkst. žmonių talpinęs olimpinis stadionas, tačiau jau po metų olimpiada buvo atšaukta dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo.
1920 metų Antverpeno olimpinės žaidynės
Antverpeno olimpinės žaidynės 1920 metais buvo pirmosios, į kurias buvo atsisakyta priimti konkrečios šalies atstovus. Dėl pirmojo pasaulinio karo pradžios kaltinta Vokietija nebuvo kviečiama dalyvauti net ir pasikeitus valdžiai. Iš belgų pavyzdį paėmė ir prancūzai, kurie nekvietė vokiečių į 1924 metų Paryžiaus olimpiadą.
1936 metų Berlyno olimpinės žaidynės
1916 metų olimpinėms žaidynėms statytas stadionas buvo sugriautas, o po 20 metų Adolfas Hitleris jo vietoje nurodė pastatyti naują. 1936 metais olimpinės žaidynės Berlyne galiausiai įvyko, tačiau šis renginys taip pat pagarsėjo liūdnai būtent dėl Hitlerio įtakos ir jo buvimo olimpiados dėmesio centre. Vienas įsimintiniausių nutikimų – Vokietijos vadovo atsisakymas paspausti ranką 4 aukso medalius laimėjusiam afroamerikiečiui Jesse Owensui.
Dėl nesutarimų Klaipėdos krašte Vokietija nepakvietė į šias olimpines žaidynes Lietuvos. Renginį boikotuoti nusprendė Ispanijos vyriausybė.
1940 metų Tokijo olimpinės žaidynės
Paskutinį kartą olimpinės žaidynės buvo atšauktos Antrojo pasaulinio karo metais. 1940-aisiais jos turėjo vykti ten pat, kur ir 2020-aisiais – Japonijoje. Tuomet tai buvo pirmas kartas, kai olimpiadą nuspręsta organizuoti ne Vakarų pasaulyje. Dėl 1937-aisiais prasidėjusio karo su Kinija japonai teisės organizuoti olimpines žaidynes atsisakė.
1944 metų Londono olimpinės žaidynės
Kai olimpiados organizavimo atsisakė Japonija, 1940-aisiais renginį dar buvo tikimasi perkelti į Helsinkį, tačiau dėl 1939-asiais prasidėjusio karo Europoje olimpiada neįvyko nei Suomijoje, nei 1944 metais Jungtinės Karalystės sostinėje Londone. Šansą atsigriebti britai gavo po karo – jie surengė 1948-ųjų olimpines žaidynes, į kurias nebuvo kviečiami Vokietijos ir Japonijos atletai.
1968, 1980 ir 1984 metų olimpinės žaidynės
1968 metų Meksiko olimpinės žaidynės yra vadinamos politiškiausiomis per visą istoriją. Likus 10 dienų iki jų starto Meksikos vyriausybės palaiminimą gavusios saugumo pajėgos paleido ugnį į protestavusių beginklių studentų minią. Per vadinamąsias Tlatelolko žudynes žuvo bent 300 žmonių. Tarptautinis olimpinis komitetas prieš šias žudynes užmerkė akis, o įvykusį renginį lydėjo ir eilė politinių skandalų.
Bene skambiausiai nuskambėjęs skandalas buvo susijęs su JAV tuo metu aktyviai veikusiu judėjimu pries rasinę segregaciją ir diskriminaciją. Du medalius iškovoję JAV juodaodžiai bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas ant podiumo stojo be batų, o skambant šalies himnui stovėjo nuleidę galvas ir iškėlę juodomis pirštinėmis apmautus kumščius į viršų.
Dar vienas skandalas kilo tuomet, kai Čekoslovakijos gimnastė Vera Časlavska, neslėpusi savo antikomunistinių pažiūrų, du kartus per medalių įteikimo ceremoniją demonstratyviai nuleido galvą ir nusisuko nuo SSRS vėliavos, taip tylomis protestuodama prieš Varšuvos pakto šalių invaziją į Čekoslovakiją.
Politiniai skandalai olimpiadas lydėjo ir 1980-aisiais Maskvoje bei 1984-aisiais Los Andžele. Dėl SSRS invazijos į Afganistaną Maskvos olimpines žaidynes boikotavo ne tik JAV, bet ir dar 60 valstybių, tokių kaip VFR, Japonija, Kinija ar Kanada. Tai buvo didžiausias boikotas per visą olimpiados istoriją. Los Andželo olimpines žaidynes boikotavo SSRS ir 13 jos sąjungininkių.
1972 ir 1996 metų olimpinės žaidynės
Bene juodžiausias įvykis olimpinių žaidynių istorijoje jų nenutraukė. Antrosios 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių savaitės metu į olimpinį kaimelį pateko būrys ginkluotų Palestinos teroristų, kurie nužudė du Izraelio olimpiečius, o devynis paėmė įkaitais. Visi devyni įkaitai vėliau buvo nužudyti, o olimpinės žaidynės vyko iki pabaigos.
Teroristinis išpuolis aptemdė ir 1996-ųjų Atlantos olimpines žaidynes. Tuomet olimpiniame parke vykusio koncerto metu buvo susprogdinta savadarbė bomba, kuri nusinešė dviejų žmonių gyvybes, o dar daugiau nei šimtą žmonių sužeidė. Praėjus kelioms valandoms po išpuolio olimpiados organizatoriai išplatintame pranešime pareiškė: „Olimpinė dvasia liepia mums žaidynių neatšaukti“.
Pasak pranešimų, Tokijo olimpinės žaidynės turėtų prasidėti 2021-ųjų liepos 23-iąją. Oficiali žaidynių data turėtų būti paskelbta artimiausią savaitę.
Anksčiau Tokijo gubernatorė Yuriko Koike teigė, jog nepaisant to, kad olimpinės žaidynės vyks 2021-aisiais, jos vis tiek bus vadinamos „Tokyo 2020“.
