Žurnalas „Forbes“ paskaičiavo, jog sprendimas nukelti žaidynes į kitus metus Japonijai papildomai gali kainuoti maždaug 2,5 mlrd. eurų.

2013-aisiais, kai Tokijas laimėjo teisę rengti olimpiadą, organizaciniai kaštai buvo įvertinti 6,7 mlrd. eurų suma. Tačiau, kaip įprasta didiesiems sporto renginiams, bėgantys metai spėriai pūtė sąmatas.

Praėjusį gruodį organizatoriai pripažino, jog bendros išlaidos išaugo kone dvigubai – iki 11,6 mlrd. eurų.

Pridėjus nuostolius dėl beprecedenčio žaidynių atidėjimo, jų kaina pasiektų 14,1 mlrd. eurų.

Remiantis Oksfordo universiteto 2013 metais atlikta olimpinių žaidynių rengimo kaštų studija, brangesnės istorijoje buvo tik vienos žaidynės: 2014-ųjų žiemos olimpiada Sočyje. Rusijai ji atsiėjo per 20 mlrd. eurų.

Tiesa, tiek minėtą studiją atlikę mokslininkai, tiek oficialią informaciją jiems teikę pareigūnai organizacines išlaidas paprastai skaičiuoja konservatyviai, įtraukdami tik tiesioginius kaštus.

Pagal kitus skaičiavimus, Sočio olimpinės žaidynės kainavo net 47 mlrd. eurų, o joms prabanga nedaug nusileido 2008-ųjų Pekino olimpiada, „surijusi“ 40 milijardų.

Skiriasi požiūris ir į Tokijo žaidynes: pavyzdžiui, Japonijos nacionalinė audito valdyba išlaidas vertino 20,5 mlrd. eurų, o vietos žiniasklaidoje minėta dar didesnė – 26 mlrd. – suma.

Tokijo olimpiada atidėta veikiausiai lygiai metams, nors kol kas IOC prezidentas Thomasas Bachas neatmeta ir galimybės ją rengti ateinantį pavasarį.

Tokiu atveju žaidynės kirstųsi su Europos futbolo ir populiariausių Šiaurės Amerikos lygų sezonais, kita vertus, vasarą tektų spręsti tokių renginių kaip pasaulio lengvosios atletikos ar plaukimo čempionatai likimą.

„Tai lyg milžiniška dėlionė – ištraukite vieną detalę, ir ji visa griūva. Viską reikia įvertinti, viskas yra svarbu. Nepavydžiu darbo grupei, atsakingai už šį klausimą.

Nesame apsiriboję tik vasaros mėnesiais: ant stalo guli visi įmanomi variantai. Bet kokiu atveju, ši situacija pareikalaus pasiaukojimo“, – trečiadienį vaizdo konferencijoje stojęs į akistatą su maždaug 400 pasaulio žiniasklaidos atstovų, išvakarėse priimtą sprendimą atidėti žaidynes komentavo Th. Bachas.

Sukti galvą teks ne tik dėl tarptautinių kalendorių, bet ir sporto bazių užimtumo, net Japonijos sostinėje statomo olimpinio kaimelio. Mat 11 tūkst. sportininkų turintį priimti pastatų kvartalą greta Tokijo įlankos iškart po žaidynių ketinta užleisti privatiems savininkams. Apartamentai, kurių kaina kai kuriais atvejais viršija milijoną eurų, jau buvo pasirodę prekyboje, ir ketvirtadalis jų buvo išparduota.

„Tai – vienas iš daugelio tūkstančių klausimų, kuriuos turės išspręsti darbo grupė“, – pažymėjo Th. Bachas, pasidžiaugęs tik tuo, jog nė vienas iš pagrindinių žaidynių rėmėjų nenutarė nutraukti bendradarbiavimo dėl pasikeitusių sąlygų.

Primename, kad Tokijo olimpinės žaidynės turėjo vykti liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, bet antradienį buvo nukeltos dėl koronaviruso pandemijos.

Tai – pirmas kartas žaidynių istorijoje, kuomet nuspręsta pakeisti jų datą. Dėl pasaulinių karų vasaros olimpinės žaidynės buvo atšauktos tik 1916, 1940 ir 1944 metais, dėl Šaltojo karo dalis šalių jas boikotavo 1980 ir 1984 metais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)