„Vilnius yra fantastiškas miestas. Visi esame labai patenkinti laiku, praleistu čia. Tai buvo labai svarbus kongresas beisbolui ir softbolui. Ištraukėme artimiausių Europos čempionatų burtus, taip pat nusprendėme apjungti Europos beisbolo ir softbolo federacijas. Taip yra todėl, kad kartu galima dirbti gerokai produktyviau“, – kalbėjo R. Fraccari.
Jau kitais metais Europos beisbolo ir softbolo federacijos susijungs į vieną. Tą 2013 metais padarė Pasaulio beisbolo ir softbolo konfederacija. 2021 metais turėtų būti išrinktas naujas Europos beisbolo ir softbolo federacijos prezidentas, o kiekvienai šakai atskirai atsakingais bus paskirti būsimi viceprezidentai.
„Kongreso metu aptarėme artimiausius beisbolo turnyrus Europoje ir pačio sporto plėtros galimybes. Beisbolas ir softbolas yra tos pačios rūšies sportai. Būdami po vienu sparnu mes turėsime atskiras beisbolo ir softbolo struktūras, tačiau bus daugiau valstybių, daugiau galios, kas padės pritraukti daugiau rėmėjų ir sustiprinti marketingą“, – pridūrė Europos softbolo federacijos vadovas čekas Gabrielius Waage.
Būtent lietuviai ėmėsi iniciatyvos siekiant permainų Europos beisbole. Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas Virmidas Neverauskas pasakojo, kad lietuviai užregistravo pasiūlymą, jog Europos čempionate žaistų ne 12, o 16 komandų. Tuo tarpu kitos komandos rungtyniautų ne B ir C divizionuose, kaip dabar, o atrankos turnyruose, kuriuose rinktinės žaistų namų-išvykų rungtynių principu.
„Didžiosios šalys nebuvo patenkintos, bet joms reikia suprasti, kad nepadedant vystysis mažesnėms valstybėms, beisbolas Europoje nesustiprės. Vykdomasis komitetas mums pritarė, bet su tokia įdomia išlyga – kad surastume Europos čempionato šeimininkus. Aš pasiūliau, kad šeimininkėmis gali būti ne viena, o dvi šalys. Pasigirdo nuogąstavimų dėl didelių organizavimo išlaidų. Mes pasiūlėme pasielgti taip, kaip daro FIBA – parduoti keletą vietų (Tarptautinė krepšinio federacija anksčiau išdalindavo keletą vardinių kvietimų į pasaulio čempionatą, už kuriuos tekdavo sumokėti milijonines sumas – DELFI).
Galima padaryti dvi-tris komercines vietas Europos čempionate ir užtektų pinigų transportui ir kitoms organizacinėms problemoms. Kitas svarbus klausimas – natūralizuoti žaidėjai. Beisbolas yra viena iš nedaugelio šakų, kur norint žaisti rinktinėje, užtenka turėti tos šalies pasą. Taip atsirado daug valstybių, kurie išdalino pasus užsieniečiams, bet pats sportas visiškai neišsivystė. Manau, kad pavyko tuos klausimus iškelti, bet kitais metais vyks rinkimai, todėl neaišku, kaip viskas pasisuks, nes, pavyzdžiui olandai, italai nenori nieko keisti“, – kalbėjo V. Neverauskas.
Nemažai dėmesio buvo skirta ir naujai beisbolo atšakai – beisbolui-5. Būtent Vilniuje vasario 28–kovo 1 dienomis vyks pirmasis Europos beisbolo-5 čempionatas. Jame dalyvaus 16 Senojo žemyno komandų.
Kongreso metu ištraukti burtai lėmė, kad Lietuvos rinktinė šiame istoriniame čempionate žais D grupėje su Prancūzijos, Šveicarijos ir Čekijos komandomis.
A grupėje rungtyniaus Moldova, Belgija, Švedija ir Nyderlandai, B grupėje – Baltarusija, Rumunija, Latvija ir Italija, o C grupėje – Izraelis, Estija, Bulgarija bei Rusija.
„Burtai labai nepasisekė. Patekome į mirtininkų grupę. Gavome prancūzus, kurie jau porą metų šitą žaidimą žaidžia, laukia beisbole visada stiprūs čekai. Tik šveicarai kiek silpnesni, bet taip pat tai yra pajėgi komanda. Reikės labai stipriai pakovoti“, – aiškino V. Neverauskas.
Beisbolas-5 lyginant su didžiuoju savo broliu – labai paprastas žaidimas. Žaidžiant jį, nereikia beisbolo lazdų, apsaugų. Yra tik kamuoliukas ir bazės. Komandos privalo būti mišrios – aikštėje turi žaisti 3 vaikinai ir 2 merginos arba atvirkščiai.
„Būtent tarptautinių turnyrų organizavimai gali smarkiai padėti populiarinti šį sportą jūsų šalyje. Štai beisbolo-5 čempionatas vyks pirmą kartą istorijoje, pas jus atvyks 16 valstybių komandos. Neabejoju, kad tai suteiks didelį impulsą Lietuvos beisbolui. Panašiai viskas vyko ir Čekijoje, kur stengiamės nuolat rengti tarptautinius čempionatus ir taip apkrėsti žmones beisbolu“, – šypsojosi G. Waage.
Beisbolas populiarumu negali pasigirti ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos valstybių. Pastaraisiais metais tik Nyderlandai sugeba mesti iššūkį stipriausioms pasaulio komandomis, tarp kurių daugiausiai yra Amerikos bei Azijos žemynų rinktinės.
„Kaip žinia, beisbolas apskritai nėra populiarus Europoje. Yra keletas šalių, kur situacija geresnė, bet daugumoje situacija panaši kaip Lietuvoje. Tačiau visi plaukiame ta pačia upe ir turime toliau tęsti darbus. Labai svarbu, kad beisbolas grįžo į olimpinį judėjimą, todėl stengsimės padaryti viską, kad Europa kuo labiau priartėtų prie pasaulio lyderių“, – pridūrė Europos beisbolo konfederacijos prezidentas prancūzas Didier Seminetas.
Šiais metais Tokijuje beisbolas po 12 metų pertraukos grįš į olimpinių žaidynių programą, bet 2024 metais Paryžiuje šio sporto vėl nebeliks. Dėl to pasaulio beisbolo bendruomenė nori didesnį dėmesį skirti paprastesnei ir daugiau žmonių prieinamai šio žaidimo formai – beisbolui-5. Būtent šis sportas jau yra įtrauktas į 2022 metų jaunimo olimpinių žaidynių Dakare programą.
„Pačioms šalių federacijoms yra labai svarbu, kad beisbolas yra olimpinėse žaidynėse. Tai leidžia sulaukti didesnio dėmesio pačiose šalyse. Labai džiaugiamės, kad beisbolas-5 bus 2022 metų jaunimo olimpinėse žaidynėse Dakare, todėl liksime olimpinėje šeimoje. Pats beisbolas-5 yra sparčiai augantis sportas visame pasaulyje ir tikimės, kad jis sulauks pasisekimo“, – teigė R. Fraccari.
