Į karštą kėdę atsisėdęs Vytautas Čepas neslepia: federacijos prezidento poste neužsibus ir ieškomas naujas žmogus, galintis, anot laikinojo sunkiaatlečių vado, gelbėti skęstantį laivą.
„Bet, žinote, nori visi su kruiziniais laineriais plaukioti“, – šyptelėjo psichologas, rašytojas, buvęs Seimo narys V. Čepas. Jam sunkiaatlečių aktualijos – puikiai pažįstamos, kone dešimtmetį užėmė federacijos viceprezidento pareigas.
Federacijos vairą V. Čepas perėmė tuomet, kai nuotaikos sunkiaatlečių bendruomenėje, švelniai tariant, labai nekokios. Realu, kad Lietuva po 2016-ųjų Aurimo Didžbalio iškovoto olimpinio bronzos medalio neturės savo sunkiosios atletikos atstovo olimpiadoje.
Po A. Didžbalio diskvalifikacijos triskart Europos vicečempionas Žygimantas Stanulis buvo didžiausia Lietuvos sunkiosios atletikos viltis ir pagrindinis kandidatas ginti Lietuvos garbę Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Tačiau Lietuvos antidopingo agentūros žinutė sausio viduryje kardinaliai pakeitė situaciją: „už draudžiamo metodo“ naudojimo suspenduoti sunkiaatlečiai Ž. Stanulis bei Irmantas Kačinskas neteko teisės dalyvauti varžybose bei olimpinės rinktinės kandidatams mokamos stipendijos.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuosprendį išgirdęs ir tylos siena nuo žiniasklaidos atsitvėręs B. Vyšniauskas po naujienų apie trenerių bei atletų suspendavimą įteikė prašymą atleisti jį iš sunkiosios atletikos federacijos vadovo ir rinktinės trenerio pareigų.
Federacijos vadovo kėdę perėmęs V. Čepas tiki, kad „dėl draudžiamojo metodo naudojimą“ suspenduoti sunkiaatlečiai gali būti išteisinti, nes anot jo, atletai „nieko nusikalstamo“ nepadarė.
Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė teigė, kad sportininkai suspenduoti iki Disciplinarinės komisijos sprendimo. „Ji yra nepriklausoma, todėl detalių nežinome. Kai turėsime sprendimą, jis bus paviešintas“, – DELFI komentavo R. Banytė.
– Panašu, Tokijuje Lietuva gali neturėti nei vieno sunkiaatlečio, tai būtų skaudus smūgis pačios sporto šakos populiarumui?, – paklausėme LSAF laikinojo prezidento V. Čepo.
– Be abejo. Balandį Maskvoje vyks Europos čempionatas, neaišku, ar Žygimantas Stanulis ir Irmantas Kačinskas galės jame dalyvauti, kaip žinia, jie dabar suspenduoti.
Jei jie ten nedalyvaus, neturėsime nei vieno kelialapio į Tokijų. Smūgis šiai sporto šakai ir dar didesnė žala patiems sportininkams. Tiek metų ruošėsi, sportavo, triskart per dieną treniravosi. Tai gali sužlugdyti norą toliau sportuoti.
Vaikinai nepripažinti nusidėję, o tik suspenduoti. Nežinau, ką jie toliau darys.
Išbraukus juos iš olimpines stipendijas gaunančiųjų sąrašo, jie neteko pragyvenimo šaltinio, kitų pajamų jie neturi, nuo ryto iki vakaro laiką jie leidžia sporto salėje, būna, kad ir valgo ten pat, ir miega, savaitėmis iš ten neišlenda į miestą.
Prisiminkime A. Didžbalio situaciją, 8-eriems metams neteko olimpinės rentos, dėl kitų atvejų sutinku, bet šioje vietoje tiesiai šviesiai sakau, tendencingi sprendimai. 8-erių metų diskvalifikacijos laikotarpis reiškia karjeros pabaigą.
Nepaisant to, užsukęs į salę matau jį liejantį prakaitą, toliau intensyviai sportuoja tarsi nieko nebūtų buvę.
Kalbėjau su Broniumi, reikia žmogui padėt, rast kažkokią vietą, tiek metų atidavęs sunkiajai atletikai, medalius vežė į Lietuvą, o dabar atsiduria tokioje situacijoje.
Juk pamenate Aurimo situaciją, diskvalifikavo žmogų po to, kai jo organizme rado draudžiamų medžiagų, patekusių vartojant legaliai platinamus, nedraudžiamus preparatus. Baisus dalykas, o įrodyt neįmanoma, nubaudė 8 metams. Taip, sunkioji atletika nėra populiari sporto šaka, bet ji reikalinga.
– Jūs turite versiją, už ką suspenduoti sunkiaatlečiai?
– Situacija tokia, kad juos suspendavo ne dėl dopingo, o dėl netinkamos metodikos. Ž. Stanulis turi chronišką skrandžio opą, kartais užeina skausmai, tad jam lašinamas Ringerio skystis.
Pasirodo, kad galima lašinti tik 100 g, o jam lašino po pusę litro. Jie patys prieš kelis mėnesius viską ir prisipažino.
Galima lašinti ir daugiau to skysčio, bet tai turi vykti ligoninėje. Vaikinai tą darė reabilitacijos centre.
Taip, nėra ko slėpti, tai pažeidimas, bet žvelgiant iš žmogiškosios pusės, sportininkai nieko nusikalstamo nepadarė. Ringeris nėra draudžiamas, tik mes prieš lašinę turėjome įspėti Lietuvos antidopingo agentūrą. Išėjo nesusipratimas.
– Kada tikitės verdikto dėl šių atletų?
– Sunku pasakyti. Jie kada nori, tada paskelbia. Manau, juos reikia išteisinti, įmanomas toks dalykas, nes akivaizdu, kad vyrukai nekalti. Bet gali būti nubausti ir dvejų metų diskvalifikacija.
– Pakeitėte federacijoje B. Vyšniauską, pagal pareigas esate laikinas federacijos prezidentas, ieškosite kito, galinčio vesti į priekį šalies sunkiaatlečių bendruomenę?
– Be abejo. Vadovavau anksčiau federacijai, bet dabar pasitraukus Broniui, vėl turiu laikinai perimti tą vairą. Ieškome, yra porą kandidatų, bet žinote, niekas neskuba į skęstantį laivą jo gelbėti, nori visi su kruiziniais laineriais plaukioti.
– Ar pats B. Vyšniauskas federacijoje dar turės kokias nors pareigas?
– Ne, jis tik toliau dirbs „Viesulo“ sporto klube, eiliniu treneriu. Rinktinėje užėmė vyriausiojo trenerio vietą, tai jis neteko ir šių, ir federacijos prezidento pareigų.
Bronius skųsdavosi, žiūrėk, ką tie žurnalistai rašo. Sakydavau, baik tu su tais žurnalistais, tegu dirba savo darbą, jei tu juos siunti ant trijų raidžių, jie taip pat tau atsakys.
Bronius – žmogus geras, aukščiausio lygio specialistas, bet temperamentas labai audringas.
– Kokio žmogaus reikėtų federacijai, kad sunkioji atletika apsivalytų nuo skandalų ir kiltų aukštyn sporto šakos prestižas?
– Visų pirma apsukraus vadybininko, kad nebebūtų tokių dalykų. Reikia rengti naujus trenerius, reikia pripažinti, kad dauguma specialistų – senyvo amžiaus. Žodžiu, reikia šiuolaikinio vadybininko.
Tokį nelengva rasti, nes šios pareigos – visuomeninės, už tai nieko negauni. Sudėtinga, kaip ir kitose sporto šakose.
Reikia pripažinti, kad B. Vyšniauskas tvirtai laikė sunkiąją atletiką savo rankose, nieko neprikiši, sunkiaatlečiai džiugindavo medaliais, prisiminkime ir 2016-ųjų A. Didžbalio olimpiadoje iškovotą bronzą. O viską nubraukt jam nelengva, man ir guodėsi, sako, dirbau 50 metų, o dabar tapau tautos priešu.
Jam skaudu, aš jį suprantu. Manau, tuščia vieta neliks, kažką rasime.
