2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pirmą kartą startuos breiko varžybos, kuriose galbūt pamatysime ir Lietuvos atstovus. Apie tai, kas yra breikas, kokie jo pagrindiniai elementai ir filosofija, kodėl jis įtrauktas į olimpinę programą, kokios lietuvių breikerių galimybės išvykti į Prancūzijos sostinę DELFI TV laidoje „Sportinė forma“ kalbėjome su breiko šokėju ir treneriu M. Bružu, tapusiu neseniai įsteigtos Lietuvos sportinių šokių federacijos Breiko lygos direktoriumi.
Paklaustas, koks žmogus yra breikeris, 32 metų vilnietis šypteli: „Tai žmogus, turintis nepaskaičiuojamą kiekį užsispyrimo ir kantrybės. Jis – smalsus, nes jam turi būti labai įdomu ir siaubingai kantrus, turintis daug motyvacijos. Čia turi daug kartų nepavykti, kad kažkas pavyktų“.
Kas yra tas breikas?
„Pats pavadinimas („break“ – iš anglų kalbos laužyti) tarsi reiškia, kad kažkas kažką laužo ar susilaužo. Kartais matome tokias šokio pozicijas, kad išties klausi, kaip ten jam kažkas nelūžta arba kai ant galvos sukasi, kaip ten viskas nesugenda?
Tai šokis iš gatvės. Buvo noras sukurti kažką iš nieko. Taip juk atsirado repas, grafitis. Taip ir šis šokis – nereikėjo studijų, mokyklų ar konservatorijų. Tai – „draivas“ kurti ir turėti kažką, ko anksčiau nebuvo. Visuomenėje likęs tas stereotipas, kad breikeriai – tai žmonės, kurie nieko neturi, iš gatvės, vargšai, kažkuo čia užsiima. Iš tikrųjų tai sveikintina, nes tai žmonės, kurie tuo užsidegę. Turi grindis, šokį ir save“, – pasakojo M. Bružas.
Anot šokėjo ir trenerio, breikas – laisvas šokis, norint jį šokti nereikia išmokti tam tikrų pozicijų ar judesių kaip pavyzdžiui balete.
„Daug šokio bazės iš Lotynų Amerikos perėmę breikeriai įkvėpimo toliau sėmėsi net iš kung fu ar gimnatikos. Natūralu, kad kai šokis laisvas, gali padaryti tai, ko kiti nepadarys. Breikas sunkus, nes turi mokėti daug visko, kita vertus, jei nepatinka ore vartytis, gali to nedaryti ir tai visiškai nesumenkins tavęs kaip breikerio. Gali daryti tai, ką gali geriausia ir kas tavo kūnui priimtiniausia“, – teigia „Bboy M“.
Pasak jo, breikas šiuo metu Lietuvoje išgyvena atgimimą.
„1990 ir anksčiau breikas buvo daugiau „banguojančios rankos“ , roboto judesiai. Kai atėjo daugiau informacijos, atsirado VIVA, MTV, kiekviename mieste atsirado po komandą. Bet kuris šiuo metu apie 40 metų vyras savo metu bandė šokti breiką. Tuomet tai buvo didelis bumas.
Vėliau apie 2000 metus jie sukūrė šeimas, atsirado darbai, traumos, – pasakojo M. Bružas. – Penkerius metus buvo ramu ir tuomet ėmė kilti nauja karta, atsirado šokėjai. Lietuvoje nebuvo milžiniškų renginių. Breikas glaudėsi prie kitų šokių – hiphopo, hauzo, popingo. Po paskutinių pokyčių, kai breikas startavo jaunimo olimpinės žaidynėse Buenos Airėse, visiems pasidarė įdomu“.
Didelės sėkmės jaunimo olimpiadoje sulaukęs breikas pasibeldė ir į didžiąją olimpiadą. Po Pasaulio sportinių šokių federacijos sparnu priglaustam breikui duris atvėrė ir 2024 metų Paryžiaus olimpiada. Su šiais pokyčiais breikas Lietuvoje išgyvena renesansą.
Lietuvos Breiko lygos direktorius teigia, kad nebijo subjektyvumo faktoriaus breiko varžybose, nes čia ir varžymosi formatas kitoks nei kitose sportinėse šakose ar pačiuose sportiniuose šokiuose.
„Breiko kovų principas – parodyti, kad moki kažką daugiau ir geriau nei varžovas. Tas dalykas išliko. Tau nereikia kovoti prieš 100 žmonių. Atrankoje šokėjai suskirstomi vienas prieš vieną ir grumiasi atkrintamuoju principu. Jei sušokai geriau, eini toliau“, – aiškino jis.
Dėl vertinimo oficialiose varžybose breiko bendruomenėje kilo didelė diskusija, kurioje buvo nušlifuoti pagrindiniai kriterijai – muzikalumas, originalumas, technika, judesių bazė ir dinamika.
„Prie to pridedama dar šokėjo charizma, kuri turėtų parodyti, kad viskas kyla natūraliai, ne „atšlifuota“ ar atidirbta. Breiko renginiuose viskas daroma autoriteto principu, teisėjai yra žinomi, patys šokę, tad nekyla ginčų, kad jie nekompetetingi“, – pabrėžė „Bboy M“.
Paklaustas, kokios lietuvių galimybės prasibrauti į olimpiadą, pašnekovas jau turėjo paruoštą atsakymą: „Tai atsakymas toks pats, kaip ir į klausimą kokios mano galimybės gerai išmokti šokti breiką. Galimybės yra visos. Atranka paprasta – atėjai parodei, ką moki, penkis ar šešis ratus įveikei, parodei, kad esi geriausias, ir laimėjai.
Realiai tuo dabar ir užsiimame: jei matome paauglį, kuris talentingas, turi galimybes ir myli breiką, suteikiame jam viską, kad tik tobulėtų. Yra keletas jaunųjų breikerių, jie labai nori patekti į olimpiadą, todėl darysime viską, kad tik jie ten atsidurtų“.
Visą interviu su M. Bružu žiūrėkite laidėjo, o visą DELFI TV „Sportinės formos“ laidų archyvą rasite paspaudę ČIA.
