Sunku patikėti: Panevėžyje, kuriame nėra olimpinio 50 metrų baseino, savo sportines karjeras pradėjo būrys aukščiausio lygio plaukikų.

Net aštuoni „Žemynos“ plaukimo mokyklos auklėtiniai – Darius Grigalionis, Arūnas Savickas, Jūratė Ladavičiūtė, Paulius Andrijauskas, Mindaugas Sadauskas, galiausiai dabar ir Simonas Bilis, Andrius Šidlauskas bei D. Rapšys – šalies vardą garsino olimpinėse žaidynėse.

Prie šio aštuntuko, kurio garbei greta mokyklos įrengta olimpiečių plaukikų alėja, galime pridėti šiuolaikinės penkiakovės atstovą, olimpietį Justiną Kinderį, kurio sportinis kelias taip pat prasidėjo nuo „Žemynos“ baseino.

Tad kuo ypatinga ši plaukikų kalvė Aukštaitijos sostinėje, kuri nuo 1996-ųjų beveik kaskart turi savo atstovų olimpinėse žaidynėse? Kodėl ir kaip mieste, kuriame tėra du 25 metrų baseinai, užaugo tiek daug gabių, aukščiausio lygio plaukikų?

50-ies metrų baseinas mūsų mieste būtų didelė dovana.
Ina Paipelienė

Antrą kartą iš eilės geriausia šalies Metų trenere pripažinta Ina Paipelienė puikiai žino, jog kelyje į sporto aukštumas niekas burtų lazdele nemojuoja.

„Didelių paslapčių nėra. Tiesiog daug lemia žmogiškieji faktoriai. Jei matai perspektyvų vaiką, dėl jo aukoji savo asmeninį gyvenimą, svarbus ir tėvų palaikymas.

Negali sakyti, kad tai tik šios mokyklos nuopelnas, turi susidėti daug veiksnių tam, kad čia užaugtų olimpietis.

Iš tiesų, kai prasideda rimtesnės varžybos, mes bet kokiu atveju turime plaukti 50 metrų baseine, o Panevėžyje tokio nėra. Keliauji ten, kur tave priima, dažniausiai pigiausiomis, bet ne geriausiomis sąlygomis.

Tikrai nėra vieno sėkmę lemiančio dalyko. Jei nori išugdyti bent jau olimpietį, greta turi būti aibė kitų svarbių faktorių, ne tik baseinas, plaukikas ir trenerio pastangos“, – kalbėjo D. Rapšio trenerė.

Pastaruoju metu vos kelis kartus per metus į „Žemynos“ baseiną grįžtančiam Danui čia dėmesio netrūksta. Geriausią metų šalies sportininką puikiai pažįsta „Žemynos“ progimnazijos moksleiviai bei jaunieji plaukikai, nepraleidžiantys progos įsiamžinti su šalies plaukimo žvaigžde.

Nežinau, kodėl Panevėžyje jie pranašesni prieš kolegas kituose miestuose. Gal puikiai sugeba pritaikyti treniravimo metodikas.
Danas Rapšys

Dabar D. Rapšys čia užsuka tuomet, kai turi kelias dienas po varžybų prieš naujas treniruočių stovyklas užsienyje arba Klaipėdoje.

Geriausias 2019-ųjų šalies sportininkas neabejoja, kad „Žemyna“ visų pirma stipri savo plaukimo specialistais.

„Manau, pirmas dalykas yra treneriai. Nežinau, kodėl Panevėžyje jie pranašesni prieš kolegas kituose miestuose. Gal puikiai sugeba pritaikyti treniravimo metodikas.

Pats baseinas yra paprastas, gal ir žmonės čia truputį paprastesni. Gal tik tokiose blogose sąlygose ir užsigrūdina čempionai?“ – svarstė geriausias šalies metų sportininkas.

„Bet žinoma, kai esi aukštesniame lygyje, būtina atitinkama infrastruktūra siekiant geriausių rezultatų. Taip pat didelę reikšmę turi tėvai, jų požiūris į vaiko perspektyvas, jo sportinį kelią “, – pridūrė D. Rapšys.

Danas Rapšys

Lemtingas sprendimas

Apie galimybę siekti su Danu aukštesnių rezultatų trenerė Ina pirmą kartą prabilo 2010-asiais metais. Ji savo lūkesčiais ir nuojauta pasidalino su „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoju Arūnu Gabrilavičiumi.

„2010-asiais aptarėme su trenere planą, kaip Danui pasiruošti 2011-ųjų Europos jaunimo olimpiniam festivaliui ir iš kur gauti lėšų treniruočių stovykloms, pasirengimui.

Ina sako – reikia ruoštis šioms varžyboms, kuriose Danas turės galimybę lipti ant apdovanojimų pakylos.

Tad trenerė Dano ateitį numatė dar 2010-aisiais metais. Pagrindinis darbas vyko 50 m baseine. Kadangi Panevėžys tokio neturi, kelios stovyklos vyko Alytaus baseine.

2011 metais D. Rapšys pateisino į jį dėtas viltis: tapo Europos jaunių olimpinio festivalio vicečempionu. Tai pirmasis jo medalis tarptautinėse varžybose“, – apie plaukiko karjeros pradžią kalbėjo „Žemynos“ progimnazijos vienas vadovų.

Arūnas Gabrilavičius
Foto: DELFI

Tad gimtojo miesto „Žemynos“ baseinas tiko tik vaikystės treniruotėms, tačiau svajojant apie rimtesnius rezultatus, dar paauglystėje D. Rapšys neretai namų aplinką turėjo iškeisti į kelių savaičių treniruočių stovyklas miestuose, kuriuose galėjo tobulėti 50 m baseine.

Trenerės Inos nuojauta dėl Dano neapgavo: D. Rapšys 2011-aisiais Trabzone (Turkija) Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojo sidabrą plaukimo 200 m nugara rungtyje.

Dabar „Žemynos“ baseinas Danui tik tarpinė, trumpa stotelė tarp naujų varžybų ir treniruočių stovyklų 50 m baseinuose.

„Kaip keistų situacija 50-ies metrų baseinas? Ko gyvenime mums labiausiai reikia, tai būtent tokio baseino, – šypsojosi Ina. – Mes gyvename be namų, kelionėse. Jei ne užsienyje, tai tuomet laiką leidžiame Klaipėdoje. Tas uostamiestis taip pat nėra pigus malonumas ir nėra taip, kad ten viskas būtų gerai kalbant apie sąlygas.

Ryte baseine geriau, duoda kelis takus, vakare kyla įvairių problemų. 50-ies metrų baseinas mūsų mieste būtų didelė dovana.“

Ina Paipelienė

Nelinksmas pokštas ir stringantys projektai

Tikėtina, Panevėžys kažkada turės 50-ies metrų baseiną, tik nežinia, ar pats Danas spės jį išbandyti sportinės karjeros metu. Viename priėmime Panevėžio miesto savivaldybėje D. Rapšys juokavo, kad greičiausiai į naują baseiną nebent atvyks jau su savo vaikais – mokyti jų plaukti.

Savo realistiško požiūrio Danas neslėpė ir per LTeam metų apdovanojimų renginį.

Panevėžio „Aukštaitijos“ sporto centre šiuo metu jau galėjo stovėti naujas, 10-ies takų 50 metrų baseinas, tačiau modernaus baseino su poilsio zonomis idėją lydi savotiškas užkeikimas.

2019-ųjų pavasarį planavusi statybos darbus, Savivaldybė strigo biurokratiniuose darbuose.

Kartą viešųjų pirkimų konkursui projektavimo darbams kelią užkirto Viešųjų pirkimų tarnyba. Tačiau ir antras savivaldybės dublis ieškant projektuotojų nepavyko. Net gerokai sušvelninus konkurso sąlygas sulaukta pasiūlymo, kurį su žemėmis sumaišė ir savivaldybės vertintojai, ir architektai sostinėje. 2019-ųjų rugsėjo pabaigoje paskelbtas trečias baseino architektūrinių idėjų konkursas.

Naujasis baseinas turėtų būti ne tik 50 m ilgio, turintis 10 takelių, atitikti tarptautinius FINA standartus, bet šalia turėtų atsirasti SPA zona, sporto salės, kineziterapijos kambariai. Skaičiuojama, kad naujasis objektas kainuotų apie 15 mln. Eur.

"Aukštaitijos" sporto rūmai
Foto: Sekundė.lt

Visą laidos „Sportinė forma“ įrašą rasite čia: