Pažadais nebetiki

Geriausiais 2019 metų Lietuvos sportininkais išrinkti L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir D. Rapšys antradienio vakarą ne tik rinko šlovės spindulius, bet ir išnaudojo visuomenės dėmesį primindami savo skaudulius.

„Norėtųsi kitokio valdžios požiūrio į mus“, – atsiėmusi savo apdovanojimą ant scenos, tiesiogiai transliuojant vienai iš nacionalinių televizijų, mestelėjo 35-erių vilnietė ir iškart susilaukė plojimų salėje.

Vėliau, jau ėmus gesti rampų šviesoms, kalbėdama su žurnalistais penkiakovininkė tvirtino nejaučianti „valdžios meilės“.

„Juk garsiname Lietuvą visame pasaulyje. Norėtųsi, kad valdžia labiau mus, sportininkus, mylėtų. Bet tikriausiai nemyli“, – atsiduso šių metų Europos čempionė ir pasaulio taurės savininkė.

L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei ramybės neduoda po statybos darbų rangovo bankroto mirties taške įstrigusi Lazdynų baseino rekonstrukcija. Dėl to sostinė liko be olimpinio (50 m) baseino, Vilniaus vandens sporto šakų atstovai dar neseniai apskritai neturėjo kur treniruotis bei buvo priversti važinėti į Elektrėnus.

Be to, sostinės penkiakovininkai ir kiti sportininkai šaltuoju metų laiku virsta benamiais ir dėl lėtai judančios lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcijos.

„Liūdna. Kaip valdžia leidžia, kad taip atsitiktų? Taip negalima“, – skundėsi L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Lygiai tokie patys rūpesčiai kamuoja geriausiu Lietuvos sportininku išrinktą D. Rapšį. 24-erių panevėžietis prisipažįsta susitaikęs su mintimi, kad treniruotis visą karjerą teks senajame „Žemynos“ progimnazijos baseine, o pažadai apie šiuolaikišką sporto bazę taip ir liks pažadais.

„Jeigu atvirai, nebelabai tikiu, kad bus tas baseinas. Tiesiog paleidžiu tą mintį ir einu savo keliu, stengiuosi nebegalvoti. Metai po metų mes, sportininkai, tą patį kalbame, ir kas nuo to pasikeitė?

Atsimenu, kai buvau vaikas – lygiai tą pačią dainelę girdėdavau. Praėjo tiek metų, stoviu šioje scenoje, ir vis tiek viskas taip pat. Nebelabai tikiu“, – atviravo plaukikas, šiemet pelnęs du aukso medalius Europos plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine ir užėmęs antrą vietą pasaulio taurės varžybų bendrojoje įskaitoje.

Pralaimėjimas, virtęs pergalėmis

D. Rapšiui pasibaigęs sezonas buvo geriausias gyvenime, ir vis dėlto svarbiausiose jo varžybose plaukimo laisvu stiliumi specialistas liko tuščiomis. Apdovanojimų iš liepą Pietų Korėjoje vykusio pasaulio čempionato parsivežti nepavyko, tad olimpiniame baseine panevėžietis kol kas nėra iškovojęs trofėjų nei planetos, nei Europos pirmenybėse.

Tiesa, Pietų Korėjoje D. Rapšys buvo greičiausias 200 m distancijoje, bet iškart po finišo teisėjai jį diskvalifikavo dėl judėjimo ant starto bokštelio.

Per akimirką ištirpusį aukso medalį lietuviui vis dar primena kolegos plaukikai, smalsaujantys apie nelemtą klaidą.

„Reikia priimti faktą, kad gyvenime visko būna. Aš iki šios akimirkos negaliu paaiškinti, kodėl tada sukrutėjau – ar įtampa buvo, ar kažkoks nerimas.

Bet vis tiek užfiksavau tą rezultatą, žinau, kad tikrai buvau pirmas. O kas buvo po to – galbūt tai mane motyvavo kitose varžybose. Ir aš tą rezultatą dar pagerinau. Galbūt turėjau pralaimėti, kad pasiekčiau dar daugiau. Šis pavyzdys parodo: būna, kad nepasiseka, bet reikia žiūrėti į priekį“, – pamoką išmokęs jaučiasi D. Rapšys.

Kitais metais Lietuvos plaukimo rinktinės lyderis turės progą užpildyti spragas savo apdovanojimų kolekcijoje Tokijo olimpinėse žaidynėse.

„Sau kitiems metams palinkėčiau sveikatos. Jeigu jos bus, bus ir visa kita“, – neabejojo atletas.

Nurungti jaunimą – garbė

Jei D. Rapšys geriausiu metų Lietuvos sportininku iki šiol dar nebuvo pripažintas, 11 metų už jį vyresnė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė tokios garbės susilaukė trečią kartą.

Pirmąsyk ji įvertinta buvo 2011 metais, vėliau savo sėkmę pakartojo 2015-aisiais.

Naujausias apdovanojimas šiuolaikinės penkiakovės veteranei ypatingas dėl to, jog jis pelnytas nuvijus mintis apie karjeros pabaigą.

2012 metų Londono olimpinių žaidynių čempionę dvejus metus kamavo Achilo sausgyslės skausmai, kol pernai ji galiausiai ryžosi gultis po chirurgo skalpeliu.

„Buvo nežinomybės, ar grįšiu į sportą, bet tikrai labai to norėjau ir labai daug dirbau. O gal tiesiog pasisekė, šalia buvo tinkami žmonės ir atsigavau. Įvykdžiau daugiau nei buvome suplanavę.

Sakyčiau, nurungti mūsų jaunimą būnant tokio amžiaus, sulaukus tokios brandos man yra didžiulė garbė, didžiulis įvertinimas. Tikiuosi, kitais metais nebūsiu silpnesnė“, – sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Primename, kad antradienį kartu su savo auklėtiniais buvo apdovanoti ir abiejų pripažinimo sulaukusių atletų treneriai: Ina Paipelienė bei Andrejus Zadneprovskis.

Metų proveržiu pripažinta Europos jaunių (iki 16 metų) krepšinio čempionate sužibėjusi sidabrą pelniusios Lietuvos rinktinės lyderė Justė Jocytė.

Europos pirmenybių bronzą pelniusi Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė paskelbta geriausia metų vyrų komanda, o tarp moterų analogiškas prizas atiteko dviračių treko komandų sprinto duetui Simonai Krupeckaitei ir Miglei Marozaitei, tapusioms Europos žaidynių vicečempionėmis.

Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui padėkos sulaukė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.

Vienas apdovanojimas antradienio vakarą liko neįteiktas: metų populiariausio sportininko nominacija, kurios nugalėtoją turėjo lemti tik viešo balsavimo rezultatai, buvo anuliuota nustačius, jog balsai už kai kuriuos kandidatus buvo generuojami automatinių algoritmų pagalba.

Likusiose nominacijose visuomenės balsai sudarė 20 proc. galutinio rezultato, o likusius 80 proc. lėmė specialios tarybos sprendimas.

Primename, kad praėjusiais metais geriausiais Lietuvos sportininkais pripažinti plaukikė Rūta Meilutytė ir lengvaatletis Andrius Gudžius.

Visos 2019 metų „Lteam“ apdovanojimų nominacijos ir nugalėtojai:

Metų sportininkas – Danas Rapšys (plaukimas);

Metų sportininkė – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė);

Metų vyrų komanda – Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė;

Metų moterų komanda – Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė (dviračių sportas);

Metų treneris – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė);

Metų trenerė – Ina Paipelienė (plaukimas);

Metų proveržis – Justė Jocytė (krepšinis);

Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – Lilija Vanagienė (dailusis čiuožimas).