Net kelis kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes iškovojęs D. Rapšys kasdien įveikia bent po kelis kilometrus vandenyje. Tačiau mažai kas mato ir žino, kiek vandens plaukikas išgeria – ne tik baseino.
„Stengiuosi per dieną išgerti ne mažiau nei 3 litrus vandens. Aišku, tai labai priklauso nuo vietos, kur esu. Kai būname kalnuose, kaip pastarąjį mėnesį, dažniausiai nesinori gerti, nes oras yra praretėjęs. Tačiau negerti tiek pat vandens būtų klaida, tad reikia prisiversti gerti vandenį, jei noriu, kad organizmas pakeltų krūvius, o aš gerinčiau savo formą“, – sako D. Rapšys, netrukus nersiantis į vienas svarbiausių metų varžybų – Europos plaukimo čempionatą.
Plaukikų terminologija turi frazę – „jausti vandenį“. Vanduo būna „lengvas“ ir „sunkus“. Kai „lengvas“ – plaukiasi puikiai, kai „sunkus“ – atiduodi visas jėgas, tačiau rezultato siekti sunku. Tačiau D. Rapšys sugeba jausti ne tik baseino vandenį.
„Esu išrankus skoniui. Todėl galiu atskirti, ar vanduo yra iš krano, ar iš butelių. Skiriu ir mineralinio vandens, kurį geriu kasdien, rūšis. Iš patirties žinau, kad man gerti geriausiai tinka natūralus šarminis vanduo su reikalingais mineralais. Kaip atskiriu? Pagal tai, kaip jaučiuosi treniruotės arba varžybų metu – ar esu „sunkus“, ar „lengvas“.
Kai geriu šarminį vandenį, pavyzdžiui, savo pamėgtą „Akvilę“, raumenys tampa laisvesni, kasdien pasirengę darbui. Aišku, svarbus ir skonis, nes per treniruotes geriame vandenį su ištirpintais papildais. Maišant papildus su kai kuriomis mineralinio rūšimis, skonis sugenda, todėl esu išrankus“, – teigia plaukikas.
Kaip dažnai aukščiausios klasės plaukikai geria vandenį?
„Vanduo yra gėrimas Nr. 1, kurį geriu ir per pusryčius, ir per pietus, ir vakare. Net prieš miegą išgeriu litrą vandens“, – sako D. Rapšys.
Sunku įsivaizduoti, kad po kelias valandas per dieną baseine praleidžiantis plaukikas „neatsigertų“ chloruoto baseino vandens. Tačiau D. Rapšys tikina, kad tai – retenybė.
„Plaukikai retai prigeria baseino vandens. Tačiau pasitaiko – kai nesitiki, per treniruotę plaukdamas kokią nors užduotį, prasilenki su šalia plaukiančiu žmogumi ir gauni didelį gurkšnį. Tai būna panašu į jausmą, kai vienu mauku išgeri pusę puodelio. Tačiau ne to vandens, kurį geriu su malonumu“, – sako plaukikas.
D. Rapšys yra nustatęs tris pagrindinius savo, kaip jis pats sako, geriamo vandens dėsnius.
1. Be vandens nebūtų jėgų sportuoti.
2. Sportuodamas išprakaituoji labai daug vandens ir drauge su juo reikalingų kūnui mineralų, todėl būtina tai atkurti.
3. Net ir naktį miegant vanduo pasišalina iš organizmo prakaituojant ir kvėpuojant, užtikrinant gyvybines funkcijas. Todėl prieš miegą visada reikia gerti vandenį, nors ir nesinori.
D. Rapšys taip pat turi savo aksiomą, kurios nereikia įrodinėti moksliškai: vandenį galima gerti kada nori ir bet kada – ir prieš treniruotę, ir jos metu, ir po sunkių fizinių pratybų.
