Šiuo metu L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei maniežas nėra svarbi treniruočių dalis, nes iki Naujųjų metų penkiakovininkė sportuos baziniu krūviu ir klos pamatus kur kas rimtesniam darbui.

Jau nuo sausio ypač praverstų maniežas. Jame bėgimo treniruočių metu galėtų ugdyti greičio savybes ir kokybiškai rengtis bėgimo ir šaudymo rungčiai.

To daryti lauke aš tikrai negaliu, nes, pirmas dalykas, yra šalta stovėti, o šaudyti su pirštinėmis negaliu. Kalbant apie šaudymą, mes neturime jokios alternatyvos.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė

Tačiau uždarius sostinės maniežą renovacijai olimpinė čempionė liko be alternatyvų.

„Mano pasiruošimas toks, kad geriausia sportinė forma reikalinga vasarą. Ruduo ir laikas iki Naujųjų metų skirtas baziniam pasiruošimui, bėgioju krosus, o nuo sausio prasideda rimtas darbas manieže. Bėgu atkarpas, darau greičio pratimus. Kitas dalykas, mums juk reikia šaudyti.

Manieže buvo sekcija šaudymui, treniruotėse bėgiodavome ir, kol pulsas aukštas, šaudydavome. To daryti lauke aš tikrai negaliu, nes, pirmas dalykas, yra šalta stovėti, o šaudyti su pirštinėmis negaliu.

Kalbant apie šaudymą, mes neturime jokios alternatyvos, dabar negalime to treniruotis – bėgti ir šaudyti. Kentės šaudymo rungtis.

Nebent fechtavimosi salėje statyti bėgtakį ir ant jo „užkelti“ pulsą ir tada šaudyti. Tačiau bėgtakis nepakeis natūralios dangos ir realaus bėgimo“, – kalbėjo olimpinė čempionė.

Aont jos, maniežo renovacija pradėta pačiu netinkamiausiu metu.

„Rekonstrukcijos reikėjo, maniežas buvo labai atgyvenęs, buvo būtina kažkada pradėti, bet nėra logiška tą pradėti prieš pat olimpinius metus.

Aš neįsivaizduoju, kas taip sugalvojo, juo labiau, kad nėra taip, jog pradėjus tokius darbus, jie laiku bus baigti.

Pavyzdys yra Lazdynų baseinas. Jis jau turėjo stovėti, mes turėjome jau jame plaukioti, o statant jį bankrutavo statybų bendrovė, nežinia, kada jis bus pastatytas.

Taip atsitiko ir su maniežu. Žadėjo, kad rudenį, jau rugsėjį galėsime sportuoti atnaujintame manieže, bet mes matome, kokia situacija. Lietuvoje statant ar atnaujinant sporto bazes niekada nebūna taip, kad laiku pradedama ir pagal duotus terminus užbaigiama“, – neslėpė nusivylimo Londono olimpinė čempionė.

Nors kalbama apie sausį, aš manau, realiai vertinant situaciją, lengvaatlečiai artėjančią žiemą į maniežą negrįš, tai mūsų tokia reali prognozė.
Nijolė Medvedeva

„Blogiausia tai, kad nėra kur glaustis, nėra alternatyvos. Tie olimpiečiai, kurie kažką pasiekę, turėdami finansavimą, turi galimybę kažkur išvažiuoti į užsienį treniruotis. Bet, žinote, yra kitų niuansų, šeima, artimieji, nėra lengva palikti šeimą, vaikus keliems mėnesiams ir vienam sportuoti toli nuo namų. Juk sportininkų vasaros ir taip pakankamai įtemptos, daug keliaujama ir esi retas svečias savo namuose“, – kalbėjo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Kenčia jaunimas

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva įsitikinusi, kad šią žiemą sostinės lengvaatlečiai renovuoto maniežo durų taip ir nepravers.

„Bet faktas, geriau atnaujinti, nei apskritai nieko nedaryti. Ar šiemet, ar kitais metais, tą reikėjo pradėti. Maniežo renovacija turėjo startuoti pernai gegužę, bet dėl biurokratinių kliūčių biudžetinėms įstaigoms visada sunku pradėti kažkokius darbus. Tai pinigai neskiriami, tai projektai vėluoja, tai viešieji pirkimai užtrunka, visa tai ir atima laiko“, – kalbėjo N. Medvedeva.

„Nors kalbama apie sausį, aš manau, realiai vertinant situaciją, lengvaatlečiai artėjančią žiemą į maniežą negrįš, tai mūsų tokia reali prognozė“, – įsitikinusi N. Medvedeva.

N. Medvedeva mano, kad maniežo uždarymas turės neigiamos įtakos sostinės lengvaatlečių rezultatams, be to, anot jos, jau dabar vaikus ugdantys treneriai pastebi retėjančias auklėtinių gretas.

Pasak jos, mūsų šalies lengvosios atletikos elitas neprapuls ir be maniežo, didžioji dauguma treniruosis užsienyje, tik bėdos kyla, kai lengvaatlečiai grįžta namo ir tiesiog nėra kur sportuoti laukiant kitos treniruočių stovyklos.

„Diana Zagainova treniruočių stovykloje Ispanijoje, Edis Matusevičius atlieka bendrą fizinį pasiruošimą, jam problemų nekyla, Simas Bertašius į stovyklą keliaus gruodį, dabar jam maniežo nereikia.

Airinė Palšytė stovykloje Ispanijoje, ten sportuos ir gruodį, kiti išvykę į Klaipėdą. Aukšto meistriškumo atletai turi alternatyvas. Yra problemų, bet jos išsprendžiamos. Kita situacija su vaikais, jaunimu“, – kalbėjo N. Medvedeva.

Šiuo metu LLAF turi sutartį su Kauno maniežu, organizuotai kartą per savaitę šeštadieniais vaikai vežami treniruotis į Kauną, bet siekiant rezultatų tik vieno karto nepakanka.

„Kasdien į Kauną važinėti vaikai tikrai negali, jie juk lanko mokyklas. Čia yra problema. Bandome suktis iš situacijos, Vilniuje sudarytos sutartys su dviem sporto salėmis, dalis lengvaatlečių sportuoja Lietuvos sporto centro patalpose. Kol kas orai dar buvo pakenčiami, galima buvo sportuoti lauke, bet dar labiau atvėsus bus tikrai sudėtinga.

Galime tikėtis vaikų nubyrėjimo, taip buvo, kai neturėjome stadiono. Jau dabar pastebėjome, kad dalis tėvų nenoriai leido vaikus į lauke vykusias treniruotes. Anksti temsta, jau vėsu, dėl salių – svarbi lokacija, ne kiekvienam patogu per kamščius vežti vaiką į kitame miesto gale esančią salę. Negalime vaidinti, kad viskas gerai, nes taip nėra“, – kalbėjo N. Medvedeva.

Anot lengvosios atletikos specialistės, galima prognozuoti, kad artėjančiuose sezonuose Vilniaus lengvaatlečių rezultatai bus ženkliai prastesni. Tokia tendencija buvo pastebėta, kai pernai buvo renovuojamas Panevėžio lengvosios atletikos maniežas, kentėjo šiauliečių rezultatai, kai buvo atnaujinamas Šiaulių stadionas.

Sename manieže – netikėti radiniai

Sostinės maniežo renovacija rūpinasi jį valdantis Lietuvos sporto centras (LSC). Įstaigos svetainėje teigiama, kad maniežas duris atvers gruodį, tačiau sostinės lengvosios atletikos bendruomenė turės apsišarvuoti kantrybe – terminas keliamas po Naujųjų metų.

Jo vadovas Linas Tubelis teigė, kad planus koregavo papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti.

„Planuota taip, kad per vasarą remontas ir žiemos pradžioje atveriamos maniežo durys. Bet kai tvarkomas toks objektas, nežinai, kur ką atidengęs rasi, užsitęsė darbai.

Šiame etape tikslas – atnaujinti pačią areną, užkloti naują dangą. Vėliau priklauso nuo finansavimo, kitais metais jis vistiek kažkoks bus.

Vėl gegužę ar anksčiau, pagal oro sąlygas, planuosime uždaryti maniežą ir vėl tvarkyti iki lapkričio. Ar taip bus, nežinau. Priklauso nuo to, ką atidengęs rasi. Bus tvarkomi persirengimo kambariai, kitos pagalbinės patalpos, tikiuosi, kad staigmenų nerasime, kaip kad buvo su sena maniežo danga, kurią atidengus atsirado papildomų darbų“, – pasakojo L. Tubelis.

Linas Tubelis

Anot LSC vadovo, nukelti renovacijos dar kitiems metams nebuvo tikslinga, sulaukus finansavimo reikėjo griebtis darbų.

„Nepatenkinti tie, kuriems viskas blogai ir visada ieško priekabių. Reikia džiaugtis, kad pagaliau atsirado bent jau kažkiek lėšų. Jei ne naujam maniežui, tai bent jau senojo renovacijai. Galiu 100 procentų garantuoti, kad bet kokį laiką pasirinkus, jis bus blogas“, – kalbėjo L. Tubelis.

Anot jo, maniežo renovacijai reiktų apie 3 mln. eurų. Pagal Valstybės investicijų programą dabar maniežo atnaujinimui numatyta 1,6 mln. eurų. Anot LSC vadovo, šiemet gauta apie 800 tūkst. eurų, dėl kitų metų vyksta derybos, preliminariai sutarta dėl 0,5 mln., bet gal pavyks gauti ir daugiau.

Dėl likusių trūkstamų lėšų bus rengiamas dar vienas investicinis projektas. Pasak LSC vadovo, maniežas lengvaatlečiams duris atverti gali sausio viduryje, bet terminas priklausys nuo grindų dangos paruošimo darbų.

1973-aisiais pastatytas maniežas tokia apimtimi atnaujinamas pirmą kartą.