Džiugi žinia apie smilgietės pasiekimus atskrido praėjusį savaitgalį iš pačios Serbijos. Čia vyko 2019 metų pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos rinktinė.

Jos narė R. Šalkauskaitė svorio kategorijoje iki 58 kg iškovojo auksą. Mergina 16 kilogramų svarstį kaire ir dešine rankomis per 10 minučių išrovė 208 kartus.

Lietuvaitė įveikė šešias stiprias varžoves iš Kazachstano, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vengrijos ir Anglijos. „Tai mano varžybų rekordas, – patikslino „Sekundei“ planetos čempionė, jau iš anksčiau turinti Lietuvos, Lietuvos studentų, Baltijos šalių ir kitų įvairių varžybų nugalėtojos medalius. – Per treniruotes esu išrovusi ir daugiau.

Bet čia viskas kitaip – stebi teisėjai, fiksuojama bet kokia klaida.“

Mergina prisipažįsta labai jaudinusis prieš pirmas tokio lygio varžybas savo karjeroje. Bet buvusi ne vienintelė tokia: viena Rūtos konkurentė net nualpo, kitai svarstis išsprūdo.

Panašių netikėtumų baiminosi ir pati, tačiau viskas pavyko puikiai. Smilgietė džiaugiasi savo ištverme, fizine jėga ir yra dėkinga trenerių komandai.

Be šių žmonių esą nebūtų įmanoma dalyvauti profesionaliose varžybose. „Mano komanda – Rimantas Cijūnėlis, Dangiras Lukošius, Artūras Balnionis. Jų griežtas požiūris, ištobulinta technika visada stūmė mane į priekį“, – patikino R. Šalkauskaitė.

Rūta Šalkauskaitė
Foto: Sekundė.lt

Pirmiau reikia įveikti save

Sportą Rūta mėgo visada – dar besimokydama Smilgių gimnazijoje suprato, kaip svarbu judėti ir išlikti fiziškai stipriai. Už tai mergina dėkinga savo kūno kultūros mokytojai, su kuria ilgas valandas liedavo prakaitą aerobikos užsiėmimuose.

Tačiau į profesionalų lygą R. Šalkauskaitė pateko tik įstojusi į Vilniaus universitetą, kur ir dabar kremta biochemijos mokslų magistrantūros studijas.

„Antrame kurse nuėjau į universiteto sporto centro salę ir mane tuoj pat pristatė prie svorių, – šypsosi prisiminusi. – Gal matė, kad aš tai galiu daryti, nes ir iki tol su svarmenimis pasportuodavau.“ Tik svarsčio smilgietė niekada nebuvo kilnojusi, taigi pradėjo nuo lengviausio – 16 kg. Kaip dabar juokiasi, sekėsi itin sunkiai.

„Svarstį reikia iškelti virš galvos, tad iš pradžių treneriui tekdavo stovėti šalia ir gaudyti, kad neužsimesčiau jo – nebuvo lengva“, – priduria R. Šalkauskaitė.

Tokiame sporte daug laiko reikia skirti bendrai fizinei jėgai ugdyti treniruojant visą kūną bei lavinti ištvermę bėgiojant ar atliekant kitus kardiopratimus.

Būtent iškentėti ir įveikti save ir yra šios sporto šakos pagrindinė sąlyga. Rūta ir neslepia, kad per ketverius draugystės su svarsčiu metus ji save tikrai iškamavo.

„Technika čia labai svarbi, bet labiausiai reikia ištvermės – kai negali pats sau pasiduoti. Visi mano, kad aš čia toks išskirtinis talentas… Ne – tam labai daug, gal net iki išprotėjimo dirbu“, – atvirauja sportininkė.

Darbe – biohemikė, po darbo – trenerė

Bet gal ir Dievas jėgos šiai merginai nepagailėjo – jos R. Šalkauskaitė sako turėjusi kažkiek paveldėti iš statybininku dirbančio tėčio. O štai mama – biologijos ir chemijos mokytoja – greičiausiai paskatino dukrą pasukti į biochemijos mokslus.

Tiesa, dabar Rūta prisipažįsta, jog dar pagalvotų, ką verčiau studijuoti, – sportą ar pasirinktus mokslus. Bet dėl savo sprendimo vis tiek nesigaili, nes visada viską gali suderinti.

„Atlieku praktiką vienoje įmonė, kaip biochemijos specialistė, bet kartu ten treniruoju ir darbuotojus po darbo valandų“, – šypsosi smilgietė. Kad įmanoma suderinti sportą ir kitas veiklas, patvirtina ir Rūtos seserys.

Čempionė užaugo penkių vaikų šeimoje ir visos trys jos merginos kilnoja svarsčius. Tėvai dukras labai palaiko, skatina nesustoti. „Mano viena sesė Valentina dirba kariuomenėje, kita sesuo Danutė dar mokosi, bet abi užsikrėtė mano pomėgiu ir aktyviai sportuoja bei dalyvauja svarbiose varžybose“, – neslepia pasididžiavimo Rūta.

O ir pati planuoja pereiti į aukštesnį lygį: sako, atėjo metas ir sunkesniems – 24 kg svarsčiams.

Tarp dviejų kelių

R. Šalkauskaitė kartais sulaukia replikų iš savo lyties atstovių, esą nuo tokių svorių kilojimų sportininkė praras moteriškas formas.

Tačiau smilgietė tik ranka numoja – keliant svarstį tiek daug kartų, kiek ji, išeikvota energija visus raumenis suėda. „Aš jaučiuosi puikiai ir neturiu jokių sveikatos problemų, – patikina Rūta. – Juk prie tokio krūvio ir neinama iš karto – viskas vyksta palaipsniui treniruojantis ir pratinantis.“

Šiuo metu sportininkė žada padaryti šiokią tokią pertrauką, bet žiemos pabaigoje vėl kibs į intensyvias treniruotes. Sporto smilgietė nepamiršta ir gimtajame miestelyje, kurio labai pasiilgsta ir stengiasi apsilankyti kas savaitgalį.

Tačiau grįžti į Panevėžio rajoną visam laikui neplanuoja. Savo ateitį R. Šalkauskaitė prisipažįsta matanti visgi sostinėje. Tik iki šiol nežinanti, kur ją galiausiai nuves gyvenimo kelias – į sportą ar vis dėlto į biochemiją.