„Esu labai jautri, tokie dalykai pamalonina širdį. Komanda mane palaikė tikrai vieningai, didelis ačiū. Neatsimenu, ar per savo karjerą dar kada buvau mėtoma ant rankų“, – vos pasibaigus dvi dienas trukusioms varžyboms ištryškusias ašaras paaiškino I. Mikštaitė.
Ketvirtą sykį planetos pirmenybėse dalyvavusi sportininkė sekmadienį pasiekė daugiau nei kada nors anksčiau.
Tokijuje ji pirmą kartą atsistojo ant prizininkių pakylos, pakartodama 2007-ųjų Donato Imbro ir 2011-ųjų Margaritos Čiuplytės sidabrinius pasirodymus.
„Pirma mintis – nusivylimas, nes finalas buvo pralaimėtas. Ne kažkaip kitaip, o būtent pralaimėtas. Bet geriau pagalvojus, sidabras – kažkas fantastiško. Labai džiaugiuosi, nes tai – mano geriausias rezultatas per karjerą šiose varžybose“, – sakė daugkartinė Europos čempionė, taip pat laimėjusi du bronzos medalius planetos pirmenybėse, kuriose kovotojai skirstomi į svorio kategorijas.
Po pergalių šeštadienį prieš ispanę Aialą Garcią ir japonę Riri Ishiharą bei sekmadienį ketvirtfinalyje prieš kazachę Joaną Belych ir pusfinalyje prieš japonę Yui Kikukawą, finale I. Mikštaitė antrą kartą susitiko su Japonijos karatė fenomenu Juri Minamihara.
Prieš ketverius metus tuomet 16-metė lengvasvorė sensacingai eliminavo patyrusią lietuvę jau turnyro pradžioje, o vėliau nužygiavo iki pat finalo ir tik jame nusileido Vengrijos pažibai Csengei Szepesi.
Šįkart J. Minamiharos nebesustabdė niekas – finale jai pakako dviejų minučių kovos, kad įrodytų persvarą prieš I. Mikštaitę.
„Turbūt visą adrenaliną ir emocijas atidaviau pusfinaliui, nes labai nenorėjau kovoti dėl trečios vietos. O finalui kas liko, tas liko. Jėgų kaip ir pakako iki pabaigos, bet turbūt tam tikros traumos, emocijos šiek tiek sutrukdė. Esu šiai japonei pralaimėjusi anksčiau, gal tai turėjo įtakos. O gal kitą kartą kova jau vyktų kitaip“, – samprotavo tituluočiausia Lietuvos kovotoja.
Vertindama visą turnyrą, I. Mikštaitė negalėjo išskirti vienos priežasties, dėl kurios jai nemelavo būtent ketvirtas kartas.
„Buvo ir santykinai lengvų, ir sunkių, ir labai sunkių kovų. Manau, iki finalo nuvedė daugelis komponentų: įdėtas darbas, akimirkos sėkmė, žmonių palaikymas. O turbūt svarbiausia buvo psichologija“, – svarstė trenerio Gedimino Varkalos auklėtinė.
Pastaraisiais metais ji buvo tiesiog nenugalima Europoje, kur rinko vieną titulą po kito, tačiau sutinka, jog karatė pradininkų lygio lietuviai dar nepasiekė. Ir tai padaryti, I. Mikštaitės manymu, būtų galima pirmiausia mokantis iš pačių geriausių.
„Be abejo, su japonėmis sunkiau kovoti nei su europietėmis. Viskas įmanoma, bet reikėtų truputį keisti pasirengimo metodiką. Norėdami būti lygiaverčiais varžovais japonams, turime turėti lygiaverčius treniruočių partnerius. Kitaip labai sunku pasiekti kažką daugiau.
Reikia patiems važinėti į Japoniją, bent jau mėnesiui, kad pajustume jų treniravimosi atmosferą, metodiką. Nes ji – truputį kitokia nei pas mus. Japonai turi ir greitį, ir aštrumą, o mes – tik vieną arba kitą. Reikia bendradarbiauti, kad rastume tą aukso vidurį“, – kalbėjo rinktinės senbuvė.
DELFI paklausta apie savo ateities planus, I. Mikštaitė, kaip ir vyriausias vyrų komandos atstovas Lukas Kubilius, didžiojo sporto durų sau dar neskubėjo užverti.
„Esu tos nuomonės, kad veikiant emocijoms – ar geroms, ar blogoms – sprendimų geriau nepriiminėti. Manau, kad šis pasaulio čempionatas man tikrai buvo paskutinis, o visa kita parodys ateitis“, – teigė I. Mikštaitė.
Primename, kad prieš ketverius metus bronzą Tokijuje pelnė L. Kubilius. Šįsyk iš vyrų toliausiai nužygiavo į ketvirtfinalį patekęs Eventas Gužauskas, galutinėje rikiuotėje užėmęs šeštą vietą.
Kas ketverius metus Tokijuje vykstančios pirmenybės yra labiausiai prestižinis kiokušin karatė renginys.
2021 metais pasaulio čempionatas, kuriame bus kovojama susiskirsčius į svorio kategorijas, bus surengtas Kelcuose (Lenkija).
Moterų varžybos
Ketvirtfinaliai:
Juri Minamihara (Japonija) – Reimi Asako (Japonija) (paryškinti nugalėtojai)
Sayaka Kato (Japonija) – Irina Valijeva (Rusija)
Inga Mikštaitė – Joana Belych (Kazachstanas)
38-erių veteranė šįkart sutiko į save labai panašią varžovę. Per pagrindinį laiką ir pirmą pratęsimą nė viena nepajėgė primesti konkurentei savų sąlygų, tad lemiamu faktoriumi tapo ištvermė. Nuo būtinybės lipti ant svarstyklių I. Mikštaitę išvadavo tatamio teisėjas, prisidėjęs prie dviejų kolegų ir pasiuntęs lietuvę į pusfinalį.
Yui Kikukawa (Japonija) – Chichiro Kubota (Japonija)
Pusfinaliai
Juri Minamihara (Japonija) – Irina Valijeva (Rusija)
Inga Mikštaitė – Yui Kikukawa (Japonija)
Vos 148 cm ūgio ir 50 kg svorio japonė neturėjo daug vilčių atsilaikyti prieš karingai nusiteikusią I. Mikštaitę. Tiesa, kulminaciją nukelti į pratęsimą varžybų šeimininkei pavyko, bet smūgiai ant jos liejosi iš visų pusių. Užuodusi kraują Lietuvos veteranė nebepaleido iš rankų progos pirmą kartą karjeroje iškopti į planetos pirmenybių be svorio kategorijų finalą.
Dėl trečios vietos
Irina Valijeva (Rusija) – Yui Kikukawa (Japonija)
Finalas
Juri Minamihara (Japonija) – Inga Mikštaitė
Stipriais rankų smūgiais I. Mikštaitės gynybą laužiusi japonė jau per pagrindinį laiką iškeitė praėjusiame turnyre pelnytą vicečempionės titulą į pagrindinį trofėjų. I. Mikštaitei lieka guostis geriausiu Lietuvos kovotojų rezultatu nuo 2011 metų.
Vyrų varžybos
Šešioliktfinaliai:
Maciejus Mazuras (Lenkija) – Shoki Shimizu (Japonija)
Orestas Abazorius – Shota Maeda (Japonija)
Netikėtai toli pasaulio čempionate nužygiavusiam naujokui buvo pernelyg sunku apsiginti prieš staigesnio japono smūgius kumščiais. Vienas čempionato favoritų teisėjams nepaliko didelio galvosūkio skelbiant kovos nugalėtoją.
Eventas Gužauskas – Mate Davidas (Vengrija)
Kovotojas iš Naujosios Akmenės buvo arti pergalės prieš panašaus sudėjimo oponentą per pagrindinį laiką, bet trys teisėjai iš penkių skyrė pratęsimą, tad deginti brangias jėgas teko dar dvi minutes. Vis dėlto staigmenų pirmą čempionato dieną pateikęs vengras E. Gužausko nebenustebino, ir lietuvis pasiekė įtikinamą pergalę.
Tsuyoshi Midori (Japonija) – Kazuya Yamamoto (Japonija)
Valerijus Dimitrovas (Bulgarija) – Kazufumi Shimamoto (Japonija)
Marekas Wolny (Lenkija) – Kembu Iriki (Japonija)
Paulius Žimantas – Ilja Jakovlevas (Kazachstanas)
Du varžovus pirmą turnyro dieną nokautavęs 19-metis lietuvis atsimušė į kur kas tvirtesnę sieną. 32-ejų šilto ir šalto matęs kazachas iškentė „pneumatines“ debiutanto atakas kumščiais dvikovos pradžioje ir visiškai perėmė iniciatyvą jos pabaigoje. Teisėjų verdiktas buvo vienbalsis – tolyn žengė I. Jakovlevas.
Shin Kameyama (Japonija) – Nazaras Nasirovas (Rusija)
Edgardas Sečinskis – Yusaku Watanabe (Japonija)
Pauliaus Klapatausko auklėtiniui savotiškai pasisekė – jeigu sėkme galima vadinti galingą varžovo smūgį tiesiai į smakrą. Y. Watanabe dominavo visą dvikovą, o E. Sečinskio krūtinė nusidažė sodriai raudona nuo nuolatinių vikraus japono atakų. Lietuviui grėsė neišvengiamas pralaimėjimas, bet paskutinę kovos sekundę jo varžovas prarado šaltą protą ir neatsargiai smogė į veidą. Tai buvo antras draudžiamas Y. Watanabe smūgis, todėl pergalė atiteko E. Sečinskiui.
Junki Ochi (Japonija) – Kosei Ochiai (Japonija)
Lukas Kubilius – Jevgenijus Otopkovas (Rusija)
Praėjusio čempionato prizininkas vangiai pradėjo kovą ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik pirmo pratęsimo pabaigoje. Bet sunkiasvoris atakavo per mažai, kad įtikintų teisėjus savo pranašumu, ir pastarieji skyrė dar dvi papildomas minutes. Šios jau buvo lemiamos, kadangi kovai toliau klostantis lygiai, sportininkams būtų tekę lipti ant svarstyklių, o šios pergalę būtų atnešusios 20 kg lengvesniam rusui. Vis dėlto L. Kubilius taip ir neišsijudino, negana to, trys teisėjai iš penkių po antro pratęsimo pakėlė vėliavėles J. Otopkovo naudai. Vieno Lietuvos rinktinės lyderių žygį netikėtai anksti užbaigė skambesnių tarptautinių titulų neturintis 29-erių rusas.
Merejus Sujunovas (Kazachstanas) – Daiki Kato (Japonija)
Yuto Eguchi (Japonija) – Andrasas Davidas (Vengrija)
Maksimas Smoliakovas (Rusija) – Salahatas Hasanovas (Azerbaidžanas)
Vladimiras Artiušinas (Kazachstanas) – Anatolijus Žuravelis (Ukraina)
Jonasas Rosinas (Švedija) – Yuji Shimamoto (Japonija)
Aštuntfinaliai
Maciejus Mazuras (Lenkija) – Shota Maeda (Japonija)
Eventas Gužauskas – Kazuya Yamamoto (Japonija)
Ūgio ir svorio persvarą lietuvis „įdarbino“ aktyviai spausdamas japoną po tatamį, pačioje pagrindinio laiko pabaigoje apsukas padidino ir pastarasis, „ištraukdamas“ kovą į pratęsimą. Per papildomą laiką keisdamas smūgių rankomis serijas atakomis keliu E. Gužauskas išplėšė pergalę ir ir pirmąją karjeroje vietą geriausių aštuntuke.
Valerijus Dimitrovas (Bulgarija) – Kembu Iriki (Japonija)
Ilja Jakovlevas (Kazachstanas) – Nazaras Nasirovas (Rusija)
Edgardas Sečinskis – Kosei Ochiai (Japonija)
25-erių vilniečio smakro tvirtumą tikrino ir stambiausias turnyro dalyvis. 125 kg sveriantis sunkiasvoris tarp sunkiasvorių vožtelėjo E. Sečinskiui dilbiu į veidą, lietuviui prireikė medikų pagalbos. Ir nors kitų pavojingesnių leidžiamų smūgių K. Ochiai neatliko, trys teisėjai iš Japonijos, Pietų Amerikos ir Irano įžvelgė japono pranašumą, taip sutrukdydami E. Sečinskiui pakartoti praėjusio čempionato, kai užimta septinta vieta, pasiekimą.
Jevgenijus Otopkovas (Rusija) – Daiki Kato (Japonija)
Yuto Eguchi (Japonija) – Salahatas Hasanovas (Azerbaidžanas)
Vladimiras Artiušinas (Kazachstanas) – Yuji Shimamoto (Japonija)
Ketvirtfinaliai
Maciejus Mazuras (Lenkija) – Eventas Gužauskas
Vienu realiausių pretendentų į medalius iš europiečių laikytas lenkas pateisino savo statusą, pamokydamas ketveriais metais jaunesnį lietuvį. Ilgą ataką surezgęs M. Mazuras galiausiai užklupo E. Gužauską smūgiu į pilvą, po kurio pastarasis liko gulėti ant tatamio iš skausmo perkreiptu veidu. Tai buvo vienintelis nokautas („ippon“) antrą varžybų dieną.
Valerijus Dimitrovas (Bulgarija) – Ilja Jakovlevas (Kazachstanas)
Daiki Kato (Japonija) – Kosei Ochiai (Japonija)
Yuto Eguchi (Japonija) – Yuji Shimamoto (Japonija)
Pusfinaliai
Maciejus Mazuras (Lenkija) – Valerijus Dimitrovas (Bulgarija)
Daiki Kato (Japonija) – Yuji Shimamoto (Japonija)
Dėl trečios vietos
Valerijus Dimitrovas (Bulgarija) – Daiki Kato (Japonija)
Finalas
Maciejus Mazuras (Lenkija) – Yuji Shimamoto (Japonija)
