Pailsėjęs po sezono lapkričio mėnesį ieties metikas E.Matusevičius paprastai jau klodavo pamatus naujajam sezonui – mėtydavo ietį stadione, stengdamasis kuo produktyviau išnaudoti dienas iki bet kuriuo metu galinčios prasidėti žiemos, kuri reiškia ir darbo lauke pabaigą. Tačiau šį rudenį po pasaulio čempionato Dohoje, kuris baigėsi tik spalio 6-ąją, ieties į rankas lengvaatletis dar neėmė.
„Visą rugsėjo mėnesį, taip pat ir pasaulio čempionate jaučiau petį – manėme, kad perkrautas, pavargęs ir tiek. Šiek tiek pailsėsiu ir bus geriau. Bet ir pailsėjau, ir masažus darė, ir su specialiu aparatu procedūras atliko, o petys neatsigavo,“ – pasakojo E. Matusevičius.
Tad po pasaulio čempionato, kuris ženklino ir sezono pabaigą, sportininko laukė ne tik sesija Lietuvos sporto universitete, bet ir išsamūs medicininiai tyrimai. Magnetinis rezonansas parodė, kad nugarinėje peties dalyje įplyšusi sausgyslė.
Šios traumos priežastimi galėjo tapti neįprastai intensyvus ir ilgas sezonas. Paprastai per sezoną Edis, pasak jo trenerio ir tėvo Edmunto Matusevičiaus, dalyvaudavo 10-12 varžybų, šį sezoną jie jų suskaičiavo net 20. „Kviečia į Deimantinę lygą, negi atsisakysi?“ – retoriškai klausia treneris, duodamas suprasti, kad tokiu šansu nepasinaudoti būtų buvę neprotinga.
Kaip žinia, kvietimo į Deimantinės lygos varžybas talentingas 23-ų Lietuvos lengvaatletis sulaukė po itin sėkmingos sezono pradžios – šių metų šalies čempionate Edis ietį nusviedė net 89 m 17 cm ir beveik 5 metrais pagerino jam pačiam priklausiusį Lietuvos rekordą. Šis rezultatas atvėrė jam kelią į Tokijo olimpines žaidynes, be to, tai buvo ir ketvirtas sezono rezultatas pasaulyje.
Bet šiuo metu E.Matusevičius atlieka procedūras Santaros klinikų Reablitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre. Jam daromi masažai, procedūros ultragarsu ir magneto terapija. Planuojama, kad jos truks dvi savaites.
„Po to atliksime testus ir žiūrėsime, ar skauda, ar ne. Jeigu viskas gerai, gal procedūras dar pratęsime, jeigu negerės, matyt, reikės taikyti kitas priemones“, – pats Edis kalbėjo optimistiškai nusiteikęs.
O kol metimai Edžiui draudžiami – treniruotėse dirba kojos. „Treniruotės vyksta ir jos nėra tokios lengvos, kaip galima pagalvoti. Treneris pasistengia nuvarginti“, – šypsosi lengvaatletis, nekantriai laukiantis, kada galės į rankas vėl paimti ietį.
„Pasiilgau iš tikrųjų, – prisipažįsta jis. – Taip ir norisi pasiimti tą įrankį ir vėl gerinti rekordus.“ Motyvacijos sportuoti toliau E. Matusevičius turi su kaupu. Jis tikisi, kad iki pirmojo sniego Lietuvoje dar spės išeiti į stadioną.
