„Varžybų metu neturėjome didelių keblumų su vėju, nes paprastai juos nuneša toli, juos reikia surasti ir parvežti. Niekas nesulūžo ir nesugedo, nė vienas motoras nepavedė. Tie faktoriai ir lėmė, kad mes labai ramiai skraidėme. Bendras geras komandinis darbas“, – pabrėžė D. Babenskas.
Anot jo, pradžioje dar sunku buvo suvokti, kad lietuviai tapo nugalėtojais: „Iki pakylos dar pasveikinau komandos draugus ir tik užlipus ant jos suvokiau, kad gros Lietuvos himnas. Jausmas buvo tikrai nepakartojamas.“
Pasaulio čempionas į redakciją atsivežė ir pereinamą taurę, kur bus išgraviruotas Lietuvos vardas. „Ji dabar dvejus metus bus Lietuvoje, o po dvejų metų ją vešimės į Prancūziją. Pirmas užrašas ant jos yra padarytas 1951 metais“, – sakė D. Babenskas, išsamiai papasakojęs ir apie laisvojo skridimo aviamodelius.
„Terminės oro srovės – besisukanti oro srovė, kuri kyla į viršų. Jei kaime pamatote ratu besisukantį gandrą ir jis su sparnais nieko nedaro, bet kyla, tai yra terminė srovė. Paukščiai išnaudoja jas, kad pakiltų aukštyn, o tuomet sklendžia, ten kur reikia. Pagal temperatūrą ir vėjo greitį stengiamės atsekti, kur ta oro srovė. Reikia termometro ir vėjo nuorodos. Taip pat reikia stebėti varžovus – jei pasieki tam tikrą sluoksnį, žinai, kad bus maksimalus rezultatas“, – aiškino vienas iš auksinės Lietuvos rinktinės narių.
Kokių savybių reikia, kad taptum aviamodeliuotoju?
„Pirmiausiai daug kantrybės ir darbščias rankas. Tai daug įdomių sričių apimantis sportas, – kalbėjo laidos svečias aviamodeliuotojas, pasaulio čempionas Donatas Paužuolis. – Reikia didelio šeimos palaikymo – milžiniškas skaičius valandų pasiruošimui, treniruotėms, kelionėms, konkurentų stebėjimas. Įdomus techninis psichologinis žaidimas. Man tai jau ne hobis, o darbas.
Dabar radijo bangomis valdomuose modeliuose ribos yra labai plačios. Modeliai yra nuo ultralengvų lėktuvų su kosminėmis technologijomis, galinčių skraidyti mažose erdvėse, iki didžiulių reaktyvinių lėktuvų su dideliu garsu ir trauka. Čia, kabant apie finansus, varžybinis aviamodelis gali kainuoti net tiek, kiek butas“.
D. Paužuolis pabrėžė, kad medaliai neatsiranda iš niekur – į treniruotes kviečia teisėjus, filmuoja pasirodymą, kad įvertintų, kokius elementus reikia dar tobulinti: „Tą patį daro tokios šalys kaip Austrija, Prancūzija, Vokietija, tai kai išgirsti tą Lietuvos himną, tai būna toks „uh“.
„Aš didesnę gyvenimo dalį praleidau aviamodeliavimo sporte, tai kiek susidūriau ir mačiau, tai yra itin pozityvus sportas edukacine prasme. Toks žmogus širdyje daugiau ar mažiau yra inžinierius. Jis naudingas visuomenei. Visas žinias, įgytas elektrodinamikoje, elektronikoje, vidaus degimo varikliuose, medžiagų atsparume, jis jau gali pritaikyti kitose srityse“, – tęsė D. Paužuolis.
„Sakau labai paprastai – didžioji dalis 15-17 metų jaunuolių tikriausiai nemokės teisingai įkalti į sieną vinį ir pakabinti paveikslą. Tai viena iš techninio sporto rūšių, kur žmonės įgauna techninių žinių, patirčių, mąsto kūrybiškai, jiems lengviau studijuoti. Aviamodeliavimas yra pirmas žingsnis į rimtesnes aviacijos specialybes. Tai tokia neakivaizdi specialistų kalvė“, – kolegai antrino Lietuvos aviamodelių sporto federacijos viceprezidentas Nerijus Žukauskas.
„Manęs vis klausia, iš kur tu viską moki. Sakau, kad moku pagaminti lėktuvėlį. Viskas, – juokėsi D. Babenskas. – Moki lėktuvėlį padaryti, mokėsi suremontuoti mašiną ar pastatyti namą“.
Lietuvos aviamodelių sporto federacijos viceprezidentas supažindino su populiariausiomis aviamodelių klasėmis ir pasidžiaugė, kad įtraukus į sportą dronus, pavyksta rasti daugiau ryšio su šiuolaikiniu jaunimu.
„Naujausia kategorija – dronų sportas. Tarptautinė aeronautikos federacija nusprendė, kad iš to galima padaryti sportą. Tai vienintelė sąsaja mūsų sporte tarp jaunimo ir kompiuterių, – apie aviamodelių sporto naujienas ir jaunimo integraciją pasakojo N. Žukauskas. – Pasidaryti aviamodelį jaunimas mokomas taip – patys programuoja, braižo, naudoja lazerinius pjaustymo įrenginius, bet tuo pačiu lavina ir inžinerinius gabumus. Sausai daryti aviamodelius iš senų medžiagėlių jau nebeįdomu.“
D. Paužuolis sakė, kad aviamodeliai iš sporto pereina į šou – jis važinėja po visą pasaulį su įvairiais milžiniškais ir įdomiais projektais. Donato valdomi aviamodeliai paukščių pavidalu pasirodė ir Lietuvių dainų šventėje.
„Mano atveju net įmanoma ir gyventi iš šio sporto. Didelį impulsą man davė tėtis, kuris tuo užsiiminėjo ir man lengviau buvo pradėti“, – sakė jis. D. Paužuolis
Smagiausia ir didžiausią potencialą turinti klasė, anot jo, yra skraidymas radijo bangomis valdomo modelio pagal muziką: „Iš dalies šou veiklai – labai vaizdinga, o varžyboms minusas. Tai jau yra kaip dailusis čiuožimas, subjektyvu. Kad geriau pasirodytum už varžovus, turi už juos būti visa galva pranašesnis. Tačiau ši klasė labai įdomi“.
D. Babenskas kitais metais ketina varžytis Europos čempionate, kordinių aviamodelių klasėje N. Žukauskas dalyvaus šešiuose pasaulio taurės etapuose ir pasaulio čempionate. O D. Paužuolio didžiausi iššūkiai laukia 2021 metais, kai teks ginti pasaulio ir aviamodelių sporto žaidynių čempiono titulus. „Didelis darbas, nes apginti titulą bus sunkiau, nei iškovoti“, – reziumavo D. Paužuolis.
Po laidos D. Paužuolis pademonstravo aviamodelio šokį pagal muziką DELFI redakcijoje:
