Vasaros sezonas lengvaatlečiams jau pasibaigęs, o jį aukšta nata uždarė vienas pajėgiausių Lietuvos stajerių I. Brasevičius.

Bėgikas rugsėjo pabaigoje Berlyne finišavo 46-as, tačiau svarbiausia, kad maratoną įveikė per 2 val. 15 min. 53 sekundes, pagerino asmeninį rekordą, pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą ir septintą rezultatą Lietuvos istorijoje.

Nėra prasmės gailėtis to, ko nepadarei praeityje. Berlyne pavyko pasiekti gerą rezultatą, ten Dohoje to tikrai nebūčiau pasiekęs.
Ignas Brasevičius

„Iš tikrųjų šitas maratonas buvo mano apsisprendimų maratonas, kaip man toliau elgtis, ar dar stengtis siekiant aukštų rezultatų, ar lengvai judėti savo malonumui.

Jei būčiau blogai prabėgęs, būčiau baigęs savo karjerą kaip bėgikas. Tad šis startas man buvo labai svarbus. Tris metus stengiausi ir vis atsimušdavau kažkur, vis kažkas būdavo negerai.

Labai džiaugiuosi, kad man pavyko. Tai suteikė man daug motyvacijos siekti toliau aukštų tikslų“, – teigė I. Brasevičius.

„Kas man suteikė jėgų? Šeima, kuri mane labai palaiko ir stengiasi man padėti. Tai mano žmona, mano vaikai. Dar mane labai motyvavo tie žmonės, kurie sakydavo, kad Ignas negali bėgti. Labai nedaug žmonių tikėjo, kad galiu sėkmingai įveikti maratoną. Tai mane tik sustiprino“, – prisipažino 35-erių bėgikas.

Įdomu tai, kad Ignas bėgioti pradėjo tik prieš šešerius metus.

„Gyvenime nebuvau laimingas žmogus, reikėjo kažką pakeisti, kad ir man, ir aplinkiniams būtų gerai.

Norėjau būti geru pavyzdžiu sūnui, su juo praleisti kuo daugiau laiko. Tai mane įkvėpė, vieną dieną pakilau nuo sofos, apsiaviau sportbačius ir ėmiau bėgioti“, – apie maratonininko karjeros pradžią pasakojo I. Brasevičius.

„Prieš tai nebūčiau pagalvojęs, kad galiu greitai bėgti. Viskas gavosi savaime. Neblogai prabėgau pirmą maratoną, dar geresniu laiku įveikiau antrąjį maratoną. Kaskart bėgau vis greičiau iki pat 2016-ųjų.

Atėjo tikėjimas, kad galiu kažko siekti šioje sporto šakoje“, – prisipažino iš Druskininkų kilęs atletas.

Vokietijos sostinės maratone pernai pasiektas pasaulio rekordas, kuris priklauso Eliudui Kipchoge (2.01:39 val.), šiemet nugalėjo Etiopijos bėgikas Kenenisa Bekele. Jo rezultatas (2:01.41) buvo vos dviem sekundėmis blogesnis už pasaulio rekordą.

„Berlynas – tikrai gera vieta siekti gero rezultato. Visi akcentuoja lygią trasą, aš ne tai pabrėžčiau. Man padeda didelė konkurencija, yra su kuo bėgti, aplink – labai stiprūs stajeriai.

Ta pati organizacija – aukščiausio lygio, viskas aišku, tvarkinga, tai yra svarbu prieš startą“, – kalbėjo I. Brasevičius.

Berlyno maratonas vyko tuo pat metu, kai pajėgiausi planetos lengvaatlečiai varžėsi pasaulio čempionate Dohoje.

„Apmaudu tikrai nėra, kad šiemet nepatekau į pasaulio čempionatą, nėra prasmės gailėtis to, ko nepadarei praeityje. Berlyne pavyko pasiekti gerą rezultatą, ten Dohoje to tikrai nebūčiau pasiekęs.

Jei būčiau patekęs į planetos pirmenybes, žinoma, būčiau bėgęs, tačiau dabar šioje situacijoje nieko apmaudaus nematau“, – teigė I. Brasevičius.

Žingsnis link olimpinių žaidynių

Ignas yra Lietuvos garbę gynęs pasaulio čempionate Londone (2017 m.), pernai – Europos lengvosios atletikos pirmenybėse Berlyne, jo karjeroje trūksta tik įrašo iš olimpinių žaidynių.

Kaip sportininkui, dabar svarbiausias tikslas – patekti į olimpiadą. Tai viena iš mano gyvenimo svajonių.
Ignas Brasevičius

Nors šis rezultatas Berlyne negarantuoja vietos Tokijo olimpiadoje (normatyvas – 2.11:30 val.), tačiau tai – svarus žingsnis šio tikslo link. Normatyvo nepasiekę atletai į olimpines žaidynes galės patekti pagal tarptautinės lengvosios atletikos reitingą.

„Reikia gerai įveikti dar vieną maratoną pavasarį, idealu – greičiau nei Berlyne. Kol kas dar neturiu planų kur galėčiau tą padaryti, bet galvoje po truputį sukasi mintys ta tema.

Kaip sportininkui, dabar svarbiausias tikslas – patekti į olimpiadą. Tai viena iš mano gyvenimo svajonių“, – teigė Ignas.

Visas pokalbis su I. Brasevičiumi – naujoje „Sportinės formos“ laidoje.

Ignas Brasevičius
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)