Prieš tris savaites ji užėmė tik trečią vietą Minske vykusiame istoriniame mače JAV-Europa, tačiau nuo 2006 metų liepos 1 dienos M. Lasickienė iš viso pralaimėjo vos tris kartus.
Tai atrodo kaip lašas vandenyne, jei palygintume su jos 70 pergalių per šį laikotarpį.
„Atletas turi turėti didelį rinkinį savybių, kad taptų sėkmingu: stiprų charakterį, gerą išsiauklėjimą, gebėjimą daug dirbti, stropumą ir talentą, – kalbėjo M. Lasickienės treneris Genadijus Gabrilijanas. – Marija turi viską. Ji yra labai tvirta psichologiškai.“
Kalbėdami apie atletų talentą, dažnai neteisingai pamirštame trenerių indėlį. Tačiau M. Lasickienė šiai žmonių kategorijai nepriklauso – klausimus apie techninius dalykus, pasirengimą ir ateities planus ji visuomet peradresuoja savo treneriui.
„Niekuomet tuo nesirūpinu. Tai ne mano daržas. Žmogus, darantis stebuklus su manimi, yra mano treneris“, – tiesiai šviesiai kalba triskart pasaulio čempionė.
G. Gabrilijanas su M. Lasickiene dirbti pradėjo prieš 18 metų. Per šį laiką jis išvystė savo nuosavą treniravimo sistemą, kuri reikalauja eliminuoti iš atleto galvos visą darbo procesą. Galbūt tai skamba keistai, tačiau tai veikia.
„Savo naująja sistema vadovaujuosi daug metų. Kai kalbame apie naujų techninių ar kinetinių judesių išmokimą, stengiuosi visą informaciją patalpinti į atleto pasąmonę, taip atpalaiduodamas jo protą ir sąmonę. Sutinku, kad sunku suprasti, nes tai yra gilaus mokslo sritis, – kalbėjo G. Gabrilijanas. – Šiais laikais mokslininkai žino du būdus, kaip tai padaryti. Pirmasis yra natūralus, kai jaunesnis asmuo mėgdžioja vyresniuosius. Antrasis naudoja hipnozę.
Tačiau aš radau trečią būdą, kurį minėjau, jis yra unikalus. Svajoju pritaikyti šią treniravimo sistemą ne tik šuoliuose į aukštį, bet ir visose lengvaatlečių rungtyse ir net bendroje švietimo sistemoje, nepaisant to, kad manoji konfliktuos su jau paplitusia bendrąja sistema.“
Anot jo, treneriai ir mokytojai reikalauja iš mokinių dėmesio ir rimtai galvoti apie viską, ką daro: „Mano galva, visa informacija, kuri „pereina“ per atletų protą, įrašoma į pasąmonę jau iškraipyta. Kai atletams reikia ją „ištraukti“, iškraipyta informacija veikia pirmiausiai. Štai kodėl atletai daro daugybę kinetinių klaidų, ypač per varžybas, stresinėse situacijose. Daugelis aiškina savo klaidas nervine įtampa ar trukdančiu baimės jausmu.“
G. Gabrilijanas įsitikinęs, kad atletas turi jausti įtampą, suvokti atsakomybės lygį, kai varžosi už savo šalį.
„Kalbant apie Mariją, ji visuomet baiminasi varžybų eigos, nerimauja dėl to, kaip aukštai ji šoks. Baimė ir nerimas yra visuomet pagrindiniai varikliai, leidžiantys pasiekti fantastiškų rezultatų. Mano darbas yra nukreipti tas baimes tinkama linkme. Aš vadinu šį efektą „tikraisiais motorinių įgūdžių dinamikos stereotipais“. Juos lengviau pasiekti, kai nesistengiame į procesą įtraukti sportininko proto“, – pasakojo jis.
Ir tęsė: „Jei paklaustumėte Marijos, kaip aukštai ji šoko ar kokias darė technines klaidas, ji atsakytų „nežinau“ ir ji būtų teisi. Jai nereikia galvoti, kokiu būdu pritaikyti kokias technines detales. Jai reikia tiesiog klausyti trenerio nurodymų ir instrukcijų.“
Pasak trenerio, M. Lasickienė niekuomet nežino, kaip aukštai ji gali šokti – nesvarbu, kokio svarbumo varžybos, visuomet yra abejonių. Kodėl?
„Nes per treniruotes niekuomet nešokame aukščiau nei 185 cm, net jei tai yra įprastas jos aukštis per varžybas. Visuomet žiūrėdamas Marijos šuolius jaučiu baimę“, – prisipažino G. Gabrilijanas.
Treneris taip pat akcentavo, kad dėl jo naujosios treniravimo sistemos M. Lasickienei niekuomet nereikia masažo po varžybų: „Net jei varžybos tęsiasi labai ilgai, išsekina, Marija jaučiasi šviežia pėdų, kelių ir dubens srityse. Ji nevartoja maisto papildų ir vitaminų. Jos maistas yra visiškai natūralus.“
M. Lasickienė aukso medalį Dohoje iškovojo įveikusi 204 cm aukštį. Sidabro medalis šuolių aukštį sektoriuje atiteko ukrainietei Jaroslavai Mahučich. Bronzos medalis atiteko JAV atstovei Vashti Cunningham.
Kataro sostinėje Rusijos atstovai (iš viso 30) varžosi po neutralia vėliava dėl šalies lengvosios atletikos diskvalifikacijos.
„Man laimėti trečią titulą iš eilės yra kaip pasaka, – po finalo kalbėjo M. Lasickienė. – Iš tikrųjų reikėtų ant prizininkų pakylos paprašyti užlipti visą mano komandą. Man išties reikėjo nemažai pastangų, kad susitvarkyčiau su įtampa ir konkurencija.“
Už lietuvių kilmės Rusijos žurnalisto Vlado Lasicko ištekėjusi šuolininkė į aukštį aštriausiai iš šios šalies atletų kritikuoja Rusijos lengvosios atletikos federaciją, niekaip negalinčią atlikti „tikrą tvarką dėl dopingo kontrolės ir gauti iš IAAF žalią šviesą.
Dėl dopingo skandalo M. Lasickienė jau praleido 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, tačiau nesiruošia to daryti dar kartą. Ji net pasiryžusi treniruotis visus metus užsienyje, kad būtų prieinama užsienio dopingo kontrolieriams ir dalyvauti olimpiadoje kaip neutrali atletė.
