„Mano tikslas buvo šeštukas. Realiai galėjau būti aštuonete. Labai gaila to pirmo metimo. Nebuau pasiruošęs šitoms varžyboms. Po pirmo bandymo „išmušė saugikliai“, pradėjau be proto nervintis, pasitikėjimas savimi kažkur dingo, taip ir gavosi. Antras bandymas su klaidomis, jei trečio nebūčiau „mynęs“, nebūtų užtekę“, – po finalo varžybų eiga dalijosi A. Gudžius.

Pirmasis lietuvio bandymas buvo tolimas, tačiau neįskaitytas, antruoju jis įrankį nusviedė 61,55, trečiasis taip pat buvo neįskaitytas, nes disko metikas perėjo sektoriaus ribas. Galutinėje įskaitoje Vaclovo Kidyko auklėtinis liko 12-oje vietoje.

Galėjau mesti 66 metrus, to nepadariau, buvau pasiruošęs. Tai mano problemos. Taip, dėl medalių kovoti negalėjau dėl to, kas atsitiko, o kad likau 12-as, o ne aštuntuke, tai mano klaidos, o ne traumos ar dar kažkas. Tikrai galėjau mesti 65 m. Na ką, bent jau ne paskutinis.
Andrius Gudžius

„Rezultatas toks, koks yra, nepasiteisinsiu, kalbomis jo nepadidinsiu. Gaila, reikia atsiprašyti gerbėjų, šalies, trenerių. Nuvyliau, reikia išsilaižyti žaizdas, nuryti karčią piliulę, pažiūrėti, dėl ko taip įvyko ir ruoštis olimpinėms žaidynėms“, – sakė titulą švedui Danieliui Stahliui atidavęs lietuvis.

Švedui laimėti užteko 67,05 m rezultato, sidabro medalį iškovojo jamaikietis Fredcikas Dacresas (66,94), o bronza atiteko paskutiniu dvyliktu rezultatu į finalą prasibrovusiam austrui Lukasui Weisshaidingeriui.

„Žinoma pasveikinau D. Stahlį, tokia prievolė. Tikėjausi net pirmo tokio trejetuko. Viskas įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Pagaliau laimėjo ir švedas. Bendras varžybų lygis buvo vienas didžiausių per paskutinius penkerius metus“, – pastebėjo A. Gudžius.

Priminsime, kad lietuvis anksčiau vis pastodavo kelią Dohoje triumfavusiam švedui – prieš dvejus metus Londone vykusiame pasaulio čempionate aplenkė jį 2 cm, o pernai Europos pirmenybėse Berlyne – 23 cm.

Buvęs pasaulio ir dar esantis Europos čempionas nenorėjo dar kartą vardinti visas jau prieš išvyką į Katarą vardintas problemas, dėl kurių pasirengimas planas buvo apverstas aukštyn kojom.

„Galėjau mesti 66 metrus, to nepadariau, buvau pasiruošęs. Tai mano problemos. Taip, dėl medalių kovoti negalėjau dėl to, kas atsitiko, o kad likau 12-as, o ne aštuntuke, tai mano klaidos, o ne traumos ar dar kažkas. Tikrai galėjau mesti 65 m. Na ką, bent jau ne paskutinis iš visų dalyvių su kvalifikacija“, – guodėsi V. Kidyko auklėtinis, jau anksčiau iškovojęs kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.

Vyrų disko metimo finalo rezultatai:

AtletasŠalis123456
1. Danielis StahlisŠvedija66,5967,1867,5965,83X67,05
7. Ehsanas HadadiIranas63,8063,8062,5164,2965,1663,32
10. Ola Stunes IseneNorvegija62,95X63,67
2. Fedrikas DacresasJamaika64,9766,9464,6763,5062,85X
6. Matthew DennyAustralija65,4363,03X64,38XX
11. Samas MattisasJAVX63,1563,42
8. Martinas WierigasVokietija64,31X62,70XX64,98
12. Andrius GudžiusLietuvaX61,55X
5. Apostolas ParellisKipras64,7666,3264,5665,3364,8665,66
3. Lukas WeisshaidingerisAustrija66,74X66,82X63,7466,35
9. Simonas PetterssonasŠvedija59,7161,8163,72
4. Alexandru FirfiricaRumunija63,94X66,4665,1963,9564,16


Pasaulio disko metimo rekordas nuo 1986 metų priklauso vokiečiui Jurgenui Schultui – 74,08 m. Pasaulio čempionatų rekordo autorius yra lietuvis Virgilijus Alekna – 70,17 m. Šį sezoną toliausiai diską metė švedas Danielis Stahlis – 71,86 m.

Vyrų disko metimo kvalifikacijoje A. Gudžius pirmuoju iš trijų bandymų (64,14 m) užsitikrino vietą finalą. Tarp 12 į finalą patekusių atletų lietuvis buvo aštuntas.

Įspūdingai atrankoje pasirodė sezono lyderis Danielis Stahlis. Jis pirmasis ir vienintelis iš visų disko metikų įveikė kvalifikacinę 65,50 m ribą – antruoju bandymu švedas įrankį nusviedė 67,88 m ir įsidėjo bilietą į kišenę.

Užpernai pasaulio, o pernai Europos disko metimo čempionu tapęs Vaclovo Kidyko auklėtinis šių metų pradžioje savo galvoje suko aiškiai iškeltą tikslą ne tik treniruotėse, bet ir varžybose įveikti 70 m ribą, tačiau Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės lyderio planus visiškai sujaukė nelaimė šeimoje, operacija ir ligos.

Šių metų sausio pradžioje A. Gudžius išgyveno tragiškai žuvusio tėvo Rimanto netektį. Po ilgų svarstymų balandį disko metikas gulėsi ant operacinio stalo – dėl nuolatinių skausmų buvo nutarta pašalinti prieš trejus metus po dviejų stresinių lūžių pėdoje įstatytą plokštelę.

Po priverstinės operacijos A. Gudžius gana greitai grįžo į disko metimo sektorių ir Lietuvos čempionate diską nusviedė 67,73 m. Iki pasaulio čempionato tai buvo geriausias jo rezultatas.

Rugsėjo 27-spalio 6 dienomis Dohoje (Kataras) vyksta pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvauja 11 Lietuvos sportininkų.

Planetos čempiono titulą gina disko metikas Andrius Gudžius, o tarp favoritų pagal 2019-ųjų rezultatus patenka ieties metikas Edis Matusevičius (ketvirtas – 89,17 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (septinta – 197 cm uždarose patalpose), trišuolininkė Diana Zagainova (vienuolikta – 14,43 m), ietininkė Liveta Jasiūnaitė (dvylikta – 63,98 m) bei Europos sportinio ėjimo taurės nugalėtoja Živilė Vaiciukevičiūtė (14-a – 1 val. 29 min. 48 sek.). Čempionate taip pat dalyvauja Europos komandiniame čempionate triumfavusi trišuolininkė Dovilė Kilty, ėjikai Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas, maratonininkė Monika Bytautienė bei šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionato tvarkaraštis (lietuvių startai):

Spalio 1 d. (antradienis)

16.50 val. vyrų šuolių į aukštį kvalifikacija (Adrijus Glebauskas)

Spalio 3 d. (ketvirtadienis)

16.40 val. moterų trišuolio kvalifikacija (Diana Zagainova ir Dovilė Kilty)

Spalio 4 d. (penktadienis)

20.15 val. vyrų šuolių į aukštį finalas (Adrijus Glebauskas, jei pateks)

23.30 val. vyrų 20 km sportinis ėjimas (Marius Žiūkas)

Spalio 5 d. (šeštadienis)

16.30 val. arba 18.00 val. vyrų ieties metimo kvalifikacija (Edis Matusevičius)

20.35 val. moterų trišuolio finalas (Diana Zagainova ir Dovilė Kilty, jei pateks)

Spalio 6 d. (sekmadienis)

19.55 val. vyrų ieties metimo finalas (Edis Matusevičius, jei pateks)

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)