„Važiavome į Dohą kaip į eksperimentą, kad pasitikrintume savo esamą būseną. Ne veltui visą sezoną tylėjau, nedaviau jokių komentarų, nes situacija buvo labai sunki tiek morališkai, tiek fiziškai, pareikalavo iš manęs begalę jėgų. Tikėjausi kiek kitokios baigties, nes jėgų, triūso, bemiegių naktų, emocijų buvo labai daug. Apmaudu, kad nepavyko savęs nustebinti ir tuo pačiu kitų“, – kalbėjo po nepavykusios kvalifikacijos A. Palšytė.
Lietuvė neperšoko į 189 cm aukštį pakeltos kartelės – visi trys bandymai buvo nesėkmingi ir tarp 12 geriausią rezultatą kvalifikacijoje penktadienį parodžiusių šuolininkių, prasibrovusių į finalą, ji nepateko.
A. Palšytė patvirtino, kad viskas prasidėjo nuo LLAF taurės varžybų. „Nuo gegužės 7 dienos. Jaučiausi puikiai, bet buvau labai pavargusi po visų stovyklų. Nereikėjo ten dalyvauti. Tiesiog norėjosi pabūti gerai savo krašte sudalyvauti dėl taškų, garbės. Sąlygos nebuvo pačios geriausios, o nuovargio fone kiekviena smulkmena pakiša koją. O man taip pakišo, kad atsispiriamoji koja išėjo iš rikiuotės daugiau nei trims mėnesiams“, – su apmaudu prisiminė ji.
Pradžioje tai atrodė elementaru – nikstelėjo koją. A. Palšytė žinojo, kad jei lūžis – operacija ir kimba ant plauko visas olimpinis sezonas: „Ačiū Dievui to nebuvo, bet po kelių savaičių padarytas magnetinis rezonansas vis dėlto parodė, kad trauma gerokai sunkesnė. Kai čia išsisuki koją su pusės tonos jėga, savijauta negera. Dar ir dabar koja ištinusi ir reaguoja į krūvį. Kad ir kiek darbo buvo įdėta, panašu, kad jo neužteko, kad šiandien patekčiau į finalą.“
„Labai rizikavau, bet ką reiškia ar vertėjo? Jei sportininkas turi normatyvą, jis vertas dalyvauti pasaulio čempionate. Važiavau pasitikrinti, kokia yra forma. Treniruotės negalėjau sukelti tiek adrenalino, kiek galiu su rimtomis konkurentėmis. Tai eksperimentas daugeliui iš jų. Visos su normatyvu buvo vertas čia būti, – tęsė A. Palšytė. – Trauma kišo koją, bet reikia nuo kažko pradėti. Negalėjau būti nežinomybėje.
Treniruotėse aukščiai nebuvo tie, kurie galėjo parodyti mano realią formą. Net ir čia nėra reali mano sportinė forma. Žinau, koks atskaitos taškas. Tokijo olimpiada po metų. Esant sveikai olimpinis normatyvas 196 cm tikrai nėra tas aukštis, kuris man būtų neįveikiamas.“
„Morališkai tris mėnesius buvau moralinėje duobėje. Pati nežinojau, kaip sveiksiu. Nežinojau iki pat šiandien, ką galiu šokti. Dabar žinau“, – teigė Tatjanos Krasauskienės auklėtinė.
Anot jos, medicinos specialistai su tokia trauma siūlo atletei gultis ant operacinio stalo, tačiau ji tvirtino, kad tiek laiko neturi: „Negaliu sau leisti darytis operaciją ir tikėtis, kad atsigausiu iki Tokijo olimpiados. Su šia koja galiu šokti ir daug. Tokia rizika likus metams iki olimpiados yra per didelė.
Darysime viską, kad kuo greičiau pasveikčiau, žiemą įvykdyčiau olimpinį normatyvą ir ramiai ruoščiausi vasarai be jokių startų Lietuvoje. Vis dėlto ne pasaulio čempionatas buvo mano tikslas, o olimpinės žaidynės. Tikiuosi, kad trečias kartas olimpiadoje man nemeluos.“
Prieš dvejus metus Londone (Jungtinė Karalystė) vykusiame pasaulio čempionate A. Palšytė užėmė septintą vietą, užfiksuodama geriausią savo rezultatą planetos pirmenybėse.
Į finalą duris galėjo atverti įveiktas 194 cm aukštis arba patekimas tarp 12 geriausią rezultatą kvalifikacijoje pademonstravusių šuolininkių.
Atrankoje dalyvavo 30 sportininkių, A. Palšytė galutinėje įskaitoje užėmė 22-ąją vietą.
Planetos šuolių į aukštį rekordas nesikeičia nuo 1987 metų, kai 209 cm peršoko bulgarė Stefka Kostadinova.
Rugsėjo 27-spalio 6 dienomis Dohoje (Kataras) vyksta pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvauja 11 Lietuvos sportininkų.
Planetos čempiono titulą gina disko metikas Andrius Gudžius, o tarp favoritų pagal 2019-ųjų rezultatus patenka ieties metikas Edis Matusevičius (ketvirtas – 89,17 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (septinta – 197 cm uždarose patalpose), trišuolininkė Diana Zagainova (vienuolikta – 14,43 m), ietininkė Liveta Jasiūnaitė (dvylikta – 63,98 m) bei Europos sportinio ėjimo taurės nugalėtoja Živilė Vaiciukevičiūtė (14-a – 1 val. 29 min. 48 sek.). Čempionate taip pat dalyvauja Europos komandiniame čempionate triumfavusi trišuolininkė Dovilė Kilty, ėjikai Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas, maratonininkė Monika Bytautienė bei šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionato tvarkaraštis (lietuvių startai):
Rugsėjo 27 d. (penktadienis)
23.59 val. moterų maratonas (Monika Bytautienė)
Rugsėjo 28 d. (šeštadienis)
16.15 val. arba 17.45 val. vyrų disko metimo kvalifikacija (Andrius Gudžius)
23.30 val. vyrų 50 km sportinis ėjimas (Arturas Mastianica)
Rugsėjo 29 d. (sekmadienis)
23.30 val. moterų 20 km sportinis ėjimas (Živilė Vaiciukevičiūtė)
Rugsėjo 30 d. (pirmadienis)
16.30 val. arba 18.00 val. moterų ieties metimo kvalifikacija (Liveta Jasiūnaitė)
20.30 val. moterų šuolių į aukštį finalas (Airinė Palšytė, jei pateks)
21.25 val. vyrų disko metimo finalas (Andrius Gudžius, jei pateks)
Spalio 1 d. (antradienis)
16.50 val. vyrų šuolių į aukštį kvalifikacija (Adrijus Glebauskas)
21.20 val. moterų ieties metimo finalas (Liveta Jasiūnaitė, jei pateks)
Spalio 3 d. (ketvirtadienis)
16.40 val. moterų trišuolio kvalifikacija ( Diana Zagainova ir Dovilė Kilty)
Spalio 4 d. (penktadienis)
20.15 val. vyrų šuolių į aukštį finalas (Adrijus Glebauskas, jei pateks)
23.30 val. vyrų 20 km sportinis ėjimas (Marius Žiūkas)
Spalio 5 d. (šeštadienis)
16.30 val. arba 18.00 val. vyrų ieties metimo kvalifikacija (Edis Matusevičius)
20.35 val. moterų trišuolio finalas (Diana Zagainova ir Dovilė Kilty, jei pateks)
Spalio 6 d. (sekmadienis)
19.55 val. vyrų ieties metimo finalas (Edis Matusevičius, jei pateks)
