Žmonos projektas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) perėmus iš visuomenininkų į savo rankas kasmetines pinigų dalybas, tarp finansuojamų organizacijų nebeliko tokių „banginių“ kaip sovietmetį menanti sporto draugija „Žalgiris“ ar Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS).
Iki šiol šimtus tūkstančių eurų kasmet gaudavę recipientai patys turėdavo lemiamą įtaką skirstant paramos lėšas, o tokią tvarką ne kartą kritikavo už korupcijos prevenciją atsakingos institucijos ir Seimo nariai.
Trečiadienį pristatydama naujų raikytojų pirmąkart supjaustytą Sporto rėmimo fondo pyragą, ŠMSM viceministrė Kornelija Tiesnesytė pabrėžė, jog beveik du trečdaliai savojo kąsnio pageidavusių organizacijų anksčiau nebuvo finansuotos.
Tačiau naujokai įžengė į sceną sukeldami ir naujus dulkių debesis, kurie pirmiausia apsupo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką Kęstutį Smirnovą.
Būtent jis buvo vienas aktyviausių panaikinto Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo reformos iniciatorių.
O atsinaujinusiame fonde sėkmė lydėjo projektus, vienaip ar kitaip susijusius su Seimo „valstiečiu“.
Pavyzdžiui, buvusio dziudo kovotojo ir mišrių kovos menų profesionalo įkurta Lietuvos graplingo federacija gavo 27 tūkst. eurų inventoriui įsigyti. K. Smirnovas pastarajai vadovavo iki laimėtų 2016 metų parlamento rinkimų.
Vadovavo Seimo narys ir Šakių sporto klubui „Audra“, kuris paremtas 38 tūkst. eurų. Pasukus į politiką, tiek federacijos, tiek klubo prezidento pareigas iš K. Smirnovo perėmė jo žmona Gintarė Bubnytė-Smirnovienė.
Graplingo federacijos prezidentu vėliau tapo Adrijus Kupstas, tačiau „Audros“ projektą fondui pateikė būtent parlamentaro žmona, kuri, beje, taip pat yra dalyvavusi savivaldybių rinkimuose „valstiečių“ sąraše.
„Mano žmona dirba sporto klube ir ji neprivalo man atsiskaityti. Aš nedalyvauju projektų vertinime, nežinau, kodėl nuspręsta vienaip ar kitaip. Negi mano žmona negali dirbti jokioje organizacijoje ir teikti jokio projekto, jei jos vyras – Seimo narys? Manau, tai neteisinga“, – komentavo K. Smirnovas, paraginęs žiniasklaidą „nemesti šešėlio ant Seimo narių“.
Autobusų stotis – sporto arena
Tačiau dar vienas šešėlis nusidriekia iš Vilkaviškio – K. Smirnovo rinkiminės apygardos, kurioje jis sensacingai įveikė buvusį premjerą Algirdą Butkevičių.
Vienu egzotiškiausių iš palankaus įvertinimo sulaukusių pareiškėjų šiemet tapo bendrovė „Vilkaviškio autobusų stotis“.
Rajono savivaldybei priklausanti įmonė paprašė 15 tūkst. eurų, už kuriuos pažadėjo stoties teritorijoje įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Projektą nagrinėjęs anoniminis ekspertas jį įvertino 81 balu iš šimto galimų, ir to pakako, kad pinigai būtų skirti.
DELFI paklaustas, ar fizinio aktyvumo skatinimas yra būdinga veikla tokiam ūkio subjektui kaip autobusų stotis, K. Smirnovas gynėsi nieko apie tai nežinantis.
„Smirnovas niekam pinigų neskirsto ir nedalina, tai daro ŠMSM pagal nustatytas tvarkas ir reikalavimus. Kodėl klausiate manęs? Klauskite atsakingų institucijų“, – vertinti nenorėjo parlamentaras.
Sporto projektų administravimą ŠMSM yra delegavusi Švietimo mainų paramos fondui (ŠMPF). Pastarojo direktorė Daiva Šutinytė aiškino, jog projekto turinys nepriklauso nuo to, kas jį imsis įgyvendinti.
„Jeigu tai autobusų stotis, iškart visiems užkliūna. O jeigu būtų sporto klubas, turbūt jau viskas būtų gerai. O jei klausiate, ar Vilkaviškio paraiška kaip nors susijusi su gerbiamu Seimo nariu, galiu patikinti, kad projektų vertinimo procese niekaip nedalyvavo nei ministerijos, nei Seimo pareigūnai“, – dėstė D. Šutinytė.
„Lego“ nukonkuravo ir futbolą, ir ledo ritulį
Antradienį paskelbus galutinį finansuojamų sporto projektų sąrašą, pašaipų bangą socialiniame tinkle sukėlė dar viena naujokė.
Tik pernai Kaune registruota bendrovė „Edukacija“ gaus 37 tūkst. eurų intriguojančiai skambančiam projektui „Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas pasitelkiant integraciją su mėgstamu vaikų užsiėmimu – konstravimu su „Lego“.
Daniško konstruktoriaus kaladėlės nukonkuravo, pavyzdžiui, Lietuvos mokyklų futbolo žaidynes, ikimokyklinio amžiaus vaikų ledo ritulio festivalius, edukacines teniso pamokėles – šios paraiškos liko be skatiko.
DELFI paklausta, kuo konstruktorius fizinio aktyvumo požiūriu pranašesnis už kitus užsiėmimus, K. Tiesnesytė teigė, jog iš pavadinimo spręsti apie projekto turinį – kuris nėra viešinamas – negalima.
„Tas projektas apima integruotas veiklas. Jo tikslas – skatinti vaikų fizinį aktyvumą naudojant jiems įdomias ir patrauklias priemones. Detaliai neprisimenu, bet tame projekte be „Lego“ konstravimo yra numatyta daugiau fizinių veiklų“, – sakė ŠMSM viceministrė.
Gailisi dėl seksualinio prekabiavimo prevencijos projekto
Šiemet Sporto rėmimo fonde sukauptas rekordinio dydžio finansinis katilas – 13,6 mln. eurų. Patvirtintos buvo 349 paraiškos – kitaip nei anksčiau, didžioji dalis jų finansuota tokia ar panašia apimtimi, kiek ir buvo prašoma.
„Tikimės, kad taip bus užtikrinama veiklų kokybė, tęstinumas ir pasiekiami projektų tikslai“, – pažymėjo K. Tiesnesytė.
Ne visos prie dosnios valstybės paramos pripratintos nevyriausybinės organizacijos neteko pozicijų reformavus fondą. Pavyzdžiui, asociacijai „Sportas visiems“ šiemet atskaičiuota daugiau nei bet kam kitam – 437 tūkst. eurų. Maksimali suma, kuri gali būti skirta vienam pareiškėjui, yra 450 tūkst. eurų.
Anksčiau fondą administravo likviduojamas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), tačiau paramą skirstydavo iš visuomenininkų suburta taryba.
Dabar tiek už administravimą, tiek už skirstymą atsakinga ŠMSM, o naujai komisijai, suformuotai iš nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų atstovų, paliktas tik patariamasis balsas.
Ateityje visuomenininkai tikisi susigrąžinti didesnį svorį pinigų dalybose. Vien LSFS pateikė net 28 pasiūlymus, kaip koreguoti fondo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
„Negavome pinigų nei Lietuvos jaunių ir jaunučių žaidynėms, nei tokiai aktualiai seksualinio priekabiavimo temai – parašėme projektą, kaip atpažinti ir kaip elgtis tokiais atvejais. Ką padarysi, negavo vienas – gavo kitas. Tikimės, kad kitais metais gal bus kitaip.
Ateityje siūlome nepriimti ką tik įkurtų ar sportu tik dabar pradėjusių užsiimti organizacijų paraiškų be papildomo prisidėjimo nuosavomis lėšomis, nefinansuoti biudžetinių bendrojo ugdymo įstaigų, nes jos nedidina sportuojančių skaičiaus ir gauna finansavimą iš kitų šaltinių. Be to, siūlome pridėti papildomų balų tokiems tęstiniams renginiams kaip jaunių ir jaunučių, mokyklų ir seniūnijų žaidynės, „Snaigės“ žygiai, Sartų lenktynės“, – kalbėjo LSFS prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Jis taip pat išreiškė pageidavimą, jog ŠMSM bei jos įgaliotos institucijos kitais metais suktųsi greičiau, ir lėšos sporto organizacijas pasiektų jau sausį, o ne rugsėjį, kaip šiemet.
Ministras Algirdas Monkevičius, praėjusią žiemą kalbėdamas su DELFI, žadėjo paskirstyti paramą pavasarį, o dėl vėluojančių sprendimų pareiškėjai buvo priversti atsisakyti projektų arba juos įgyvendinti prisiimdami riziką, kad finansavimo gali ir negauti.
Kitais metais Sporto rėmimo fondo apimtys toliau augs ir pasieks 17 mln. eurų. Kvietimą teikti paraiškas žadama paskelbti iki ateinančio spalio pabaigos.
