„Iš tikrųjų olimpiada vyksta jau treji metai. Tai ketverių metų ciklas ir pasirengimas jau vyksta. Tokijuje nemažai teko matyti skaičiuoklių, kurios rodo laiką sekundžių tikslumu, kiek liko iki žaidynių atidarymo“, – pasakojo M. Marcinkevičius.
Su Lietuvos treko dviračių rinktine į Japoniją vykęs ir būsimas sporto bazes apžiūrėjęs Mantas turėjo gerą progą susipažinti ir su išskirtine kultūra garsėjančios šalies taisyklėmis: „Taisyklių ir įstatymų jie turi labai daug. Daugiau nei 80 mln. gyventojų, matyt be jų ten būtų chaosas. Kai kurios taisyklės labai senos ir šiais lakais atrodo perteklinės.“
„Lyginant su Brazilija, japonai jau dabar pasirengę daug daugiau, viskas bus padaryta ir aukščiausiame lygyje. Didžiausią įspūdį paliko nebaigtas statyti lengvosios atletikos ir futbolo stadionas. Manau, kad bus įspūdingiausias objektas. Dėmesio vertas ir plaukimo centras, – dalijosi įspūdžiais jis. – Olimpinis kaimelis yra trečdaliu mažesnis nei Rio de Žaneire, panašus kaip Londone.
Gerai išplanuota komunikacija, logistika. Po žaidynių bus viskas parduota, tad jei turite atliekamus 400 tūkst. eurų, tai galite įsigyti 70 kv. m butą. Turėjome pastabų dėl sienų – jos „popierinės“, ir jei bus apgadintos, turėsime kompensuoti. Tiesa, mums aiškino, kad tai dėl gaisrų pavojaus. Apskritai saugumo taisyklės griežtos, balkonuose nieko negalima laikyti, o vėliavas tvirtinti tik jų nurodytu būdu.“
Anot Lietuvos olimpinio fondo direktoriaus, olimpinis kaimelis arti didžiosios dalies sporto bazių, jas galima pasiekti per 20 minučių pėsčiomis. Metro susisiekimas – geras, bet painus. Reikia atkreipti dėmesį, kad yra dvi įmonės su savo parduodamais bilietais. Pavažiuoti su viešuoju transportu kainuoja nuo 1,5 iki 3 eurų.
„Aklimatizacija? Prie 6 valandų skirtumo galima priprasti, bet prie temperatūros – sudėtinga. Tokijuje per olimpiadą vidutinė temperatūra bus apie 31 laipsnio karščio, bet jie nutylėjo jutiminę temperatūrą ir drėgmę. Didelis skirtumas. Bandžiau pats sportuoti, pulsas kyla labai ženkliai. Jutiminę temperatūrą telefonas rodė virš 50 laipsnių dienos metu. Kai prisideda drėgmė – labai alina, jei reikėtų į varžybas eiti prie starto linijos, tai nežinau, kaip sektųsi.“
M. Marcinkevičius pasakojo, kad kitas iššūkis – maistas: „Ten labai daug mėsos, žuvies ir ryžių. Daržovių ir vaisių jie turi, bet nevalgo ir nesiūlo. Tai pasirodė keista. Aišku, žuvis ir mėsa kokybiška, pramokome valgyti ir su lazdelėmis, nes šakučių ne kiekvienas restoranas turi.
Kaip mūsų greito maisto užkandinėse yra sumuštiniai, tai jie turi ir siūlo tokius ryžių „trikampukus“ su mėsos įdaru. Virtuvė skirtinga, bet visas maistas galiausiai įgija saldų skonį. Galbūt saldina, kad ilgiau laikytųsi karštyje? Maistas skanus, bet visur viskas saldu. Grįžęs į Lietuvą norėjau silkės.
Prašėme, kad duotų europietiško tipo kambarių, nes japoniškuose guli tiesiog ant žemės. Ir europietiškos virtuvės, kad galima būtų rinktis nuo švediško stalo ką nori ir kiek nori. Japoniško pasirinkimo maisto ne viskas tinkama liežuviui ir skrandžiui, kiti lieka ir nepavalgę.“
Anot jo, dar reikėtų atkreipti dėmesį į kalbos barjerą.
„Angliškai kalbančiųjų nedaug, o tų, kurie kalba, stiprus akcentas, nejaučia kai kurių raidžių skirtumo. Su rašmenimis – yra anglų kalbos, bet reikia išmokti ją pastebėti ar išgirsti važiuojant viešuoju transportu. Nėra taip paprasta, kaip kitur“, – teigė M. Marcinkevičius.
Lietuvos olimpinio fondo direktorius pabaigoje nerimavo, kad kol kas nedaug yra Lietuvos sportininkų, įvykdžiusių olimpinius normatyvus: „Paskutinių šūvių turime, bet situacija nėra tokia gera, neramina. Tačiau viliamės, kad su krepšininkais turėsime panašią delegaciją kaip ir Rio de Žaneire ir, žinoma, medalių.“
Olimpinės žaidynės Tokijuje vyks liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis. Tiesa, softbolo ir moterų futbolo turnyrai prasidės dviem dienomis anksčiau nei bus įžiebta olimpinė ugnis, o irklavimo ir šaudymo iš lanko varžybos startuos atidarymo ceremonijos dieną. Japonijos sostinėje varžysis 33 sporto šakų atstovai, kurie išsidalins 339 medalių komplektus.
Lietuvos sportininkai, užsitikrinę vietas 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse:
- Živilė Vaiciukevičiūtė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
- Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis
- Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas
- Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m krūtine
- Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi, 200 m kompl.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė
- Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė
- Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas
- Lietuvos vyrų komanda – plaukimas, 4x100 m kompleksinė estafetė
- Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė
- Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė – šiuolaikinė penkiakovė
