Prieš metus dar varžėsi pasaulio čempionate
Penktadienį tarp kviestinių naujojo prezidento inauguracijos vakaro iškilmių svečių buvusiam S. Krėpštai nuo pirmadienio sostinės Daukanto aikštė virs darboviete.
Į Prezidentūrą jis persikėlė iš Lietuvos banko, kuriame ėjo finansinio stabilumo departamento direktoriaus pareigas.
Centriniame banke S. Krėpšta dirbo 11 metų, o prieš tai studijavo finansus ir bankininkystę Vytauto Didžiojo universitete, Nordhauzeno (Vokietija) ir Krokuvos (Lenkija) aukštosiose mokyklose.
Vis dėlto pirmiau nei perprato makroekonomiką naujasis Prezidentūros ekonominės ir socialinės grupės vadovas išmoko naudotis žemėlapiu bei kompasu. Ir orientuotis miškuose, laukuose ar miestų gatvėse jam sekėsi tikrai ne prasčiau nei susigaudyti skaičiuose.
S. Krėpšta – vienas daugiausiai pasiekusių Lietuvos orientavimosi sporto atstovų, tik praėjusiais metais pasitraukęs iš šalies rinktinės.
Prieš metus Latvijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse jis užėmė 34-ą vietą tiek vidutinėje, tiek ilgojoje trasoje.
Veteranui tai buvo jau 16-as planetos čempionatas per karjerą, ir savo geriausiais laikais jis konkuruodavo dėl pozicijų stipriausių dešimtuke.
Dėdė – buvęs Kauno meras
Nuo devynerių sportuojantis Kauno „Tako“ klubo auklėtinis kadaise buvo perspektyviausias šalies orientacininkas, kurio galimybes materializavo 2004-ųjų pasaulio jaunių čempionate Lenkijoje pelnyti du bronzos apdovanojimai.
Po dvejų metų Danijoje jis užfiksavo savo aukščiausią pasiekimą jau suaugusiųjų planetos pirmenybėse, užėmęs 7-ą vietą vidutinėje trasoje.
Pats S. Krėpšta, kuris yra krašto apsaugos savanorių pajėgų eilinis, taip pat brangina 2011 metais Brazilijoje surengtų pasaulio kariškių sporto žaidynių čempiono titulą.
Vis dėlto jis taip ir netapo pirmuoju Lietuvos orientacininku, užkėlusiu koją ant vasaros pasaulio čempionato prizininkų pakylos.
Galbūt medalis būtų sužibęs, jei savo laiko S. Krėpšta nebūtų dalinęs tiek sportui, tiek rimtiems mokslams, o vėliau – ir tarnybai?
„Nežinau, nesinori fantazuoti. Džiaugiuosi pelnytais apdovanojimais, o tų, kurių nebuvo, nėra ko ir skaičiuoti. Kita vertus, akivaizdu, kad susikoncentravus į vieną sritį rezultatai būna geresni. Jei būčiau galėjęs daugiau laiko praleisti stovyklose, tai tikrai būtų atsiliepę ir pasirodymui varžybose.
Bet tuomet būtų nukentėję mokslai, darbai. Aš visuomet stengiausi, kad tos dvi veiklos judėtų lygiagrečiai, nes vien tik sportu gyvenimas nepasibaigia“, – kalbėdamas su DELFI, svarstė orientacininkas.
Jau tada, kai jis pats varžėsi su pasaulio elitui priklausančiais konkurentais, dauguma pastarųjų orientavimosi sportu užsiimdavo profesionaliai. Madas tarptautinėje arenoje diktuojančiose Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių rinktinėse mėgėjų, derinančių sportą su pagrindine profesija, kuo toliau, tuo labiau mažėja.
Daugiau dėmesio sportinei karjerai skiria ir iš S. Krėpštos Lietuvos rinktinės lyderio vaidmenį perėmęs Jonas Vytautas Gvildys.
Tiesa, 31-erių kauniečio, 2011 metais pagerinusio S. Krėpštos rezultatą ir pasaulio čempionato vidutinėje trasoje finišavusio penktoje pozicijoje, tikru profesionalu taip pat nepavadinsi.
„Iš orientavimosi sporto Lietuvoje nepragyvensi. Bet yra keli žmonės, kurie jam skiria prioritetą, dirba tik pusę dienos ar panašiai, todėl gali daugiau treniruotis“, – sakė S. Krėpšta.
Užtat orientacininkų dar prieš jį buvo tiek versle, tiek politikoje: pavyzdžiui, dabartinis finansų viceministras Darius Sadeckas ar buvęs Kauno meras Rimantas Mikaitis, kuris yra S. Krėpštos dėdė.
„Sakoma, kad orientavimosi sportas – tai kaip bėgimas žaidžiant šachmatais. Čia būna ir fizinio krūvio, ir mąstymo. Todėl dažnai orientacininkų profesijos būna susijusios su tiksliaisiais mokslais: IT specialistai, programuotojai, taip pat verslininkai“, – vardijo finansų specialistas.
Sporto klausimais prezidentui nepatarinės
Šiais metais S. Krėpšta rečiau nei įprasta sutinkamas prie starto linijos: dalyvavo tik dvejose varžybose balandį bei birželį.
„Mano aktyvumas sumažėjo, kai nusprendžiau leisti pasireikšti jaunesniems ir pasitraukiau iš rinktinės. Bet savarankiškai ir toliau sportuoju: vakarais stengiuosi pajudėti, tik mažesnėmis apsukomis nei anksčiau.
Kaip treniruotėms atsilieps naujosios pareigos Prezidentūroje? Manau, kad niekaip. Sportas man yra gyvenimo būdas – kaip knygą atsiverčiu paskaityti, taip ir pabėgioti susiruošiu. Klausimas, kaip dažnai tai pavyks padaryti, bet tikrai nenustosiu. Norisi ir sportinę formą palaikyti, ir galvą pravalyti“, – sportinės avalynės pamiršti spintoje nežada prezidento vyriausiasis patarėjas.
Apie savo santykį su G. Nausėda ir jo kvietimą prisidėti prie patarėjų komandos S. Krėpšta teigia nenorintis kalbėti, kol oficialiai nepradėjo dirbti Prezidentūroje.
Bet 31-ą kartą šalies čempionu tapęs orientacininkas patikino nepatarinėsiantis šalies vadovui sporto politikos klausimais.
Šios srities patarėjo ligšiolinė prezidentė Dalia Grybauskaitė neturėjo per abi savo kadencijas – tik Valdo Adamkaus komandoje dirbo konsultantas sporto ir jaunimo srityse Arūnas Kučikas.
Paklaustas, ar Prezidentūrai nereikalinga atskira pareigybė sporto reikalams, S. Krėpšta nesiryžo spręsti.
„Nežinau, negaliu atsakyti į šį klausimą. Kaip ir Vyriausybėje, Prezidentūroje sportas natūraliai taip pat bus priskirtas švietimo grupei. Aš sporto politikos klausimais neplanuoju patarinėti, tai tikrai nėra mano darbinė sritis“, – sakė S. Krėpšta.
Primename, kad savo švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų grupės vadovo G. Nausėda dar nėra pristatęs.
