Kas ketverius metus Japonijos sostinėje Tokijuje vykstančiame pasaulio čempionate dalyvaus 48 sportininkės iš viso pasaulio, Europai jame atstovaus 14 kovotojų.

Šiemet čempionatas Tokijuje vyks lapkričio 9-10 dienomis, o Lietuvos garbę moterų varžybose dar gins Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė, Brigita Gustautytė ir Erika Žeburtovič, tokią teisę pelniusios per anksčiaus vykusias varžybas.

Prahoje šį kartą tarp 33 dalyvių buvo net šešios Europos čempionės (Skaistė Venckutė, ispanė Isis Pinila, prancūzė Camille Haddouche, rumunė Andrea Merca, lenkės Monika Zielinska ir Marta Lubos) ir 17 Senojo žemyno čempionatų prizininkių. Jos kovojo dėl 6 paskutinių kelialapių į karatė olimpiadą.

Tarp lietuvių geriausiai sekėsi A. Meškauskienei, kuri pirmajame turnyro etape po 2 pratęsimų nugalėjo kroatę Kristiną Kojundžič, po jos palaužė slovakę Kristiną Hupian, aštuntfinalyje – Europos čempionę prancūzę C. Haddouche, o ketvirtfinalyje – kitą Europos čempionę lenkę M. Zielinską. Deja, pastaroji kova dėl draudžiamo varžovės smūgio baigėsi Lietuvos sportininkės trauma, dėl kurios ji negalėjo žengti ant tatamio pusfinalyje.

Taip į finalą be kovos pateko ispanė Aiala Garcia, lemiamoje dvikovoje turėjusi pripažinti kylančios karatė žvaigždės 19-metės vengrės Lili Mezo, laimėjusios visas 6 kovas efektingais veiksmais anksčiau laiko, pranašumą.

„Varžybos nebuvo lengvos, manau, mano karjeroje tai buvo vienas iš sudėtingiausių išbandymų, – sakė A. Meškauskienė. – Pirmiausia todėl, kad tai buvo paskutinė galimybė iškovoti kelialapį į mūsų olimpiadą. Taip pat todėl, kad buvo gana didelis kovų skaičius. Skirtingai nei pasaulio čempionate (kur taip pat gali būti šešios kovos), visos kovos vyko per gana trumpą laiką, vos per keletą valandų, todėl trūko laiko jėgoms atgauti. Tačiau mums visoms buvo sudarytos vienodos sąlygos, visos buvome pavargusios. Man padėjo nugalėti charakteris ir komandos palaikymas, treneriai. Visos varžovės buvo labai stiprios ir motyvuotos, įtampa labai jautėsi, visos demonstravo begalinį norą patekti į šešetuką.

Mano visos kovos vyko su pratęsimais, nepavyko baigti nė vienos anksčiau laiko. Varžybos buvo gerai organizuotos, bet man nebuvo lengva prisiderinti prie karšto bei sauso Prahos oro. Airijoje, kur aš gyvenu, jis kur kas gaivesnis. Taip pat per keturias kovas varžovės nepagailėjo „apdovanoti“ neleistinais rankų smūgiais į galvos sritį. Paskutinėje kovoje smūgis buvo toks stiprus, kad gydytojai neleido tęsti kovos. Varžovė iš Lenkijos buvo diskvalifikuota, o man varžybos, deja, baigėsi. Likau trečia, nors tikrai jaučiau, kad turiu visas galimybes pasiekti finalą.“

Tarp kitų Lietuvos sportininkių po vieną pergalę iškovojo S. Venckutė (pirmajame etape palaužė baltarusę Mariną Kamenevą, o antrajame pralaimėjo A. Garciai), Erika Rukšėnaitė (įveikė lenkę Anną Bojdą, bet nusileido ukrainietei Anastasijai Chrustalovai) ir Vaiva Kairaitytė (nugalėjo švendę Sanne Larsson, tačiau po įtemptos kovos pralaimėjo M. Lubos), o Rima Lisinskaitė (susitiko su A. Merca) ir Nora Vaznelytė (susitiko su M. Zielinska) progų džiaugtis po kovų neturėjo.

Prahoję teisę vykti į pasaulio čempionatą, be L. Mezo, A. Garcios ir A. Meškauskienės, dar pelnė M. Lubos, A. Merca ir M. Zielinska.